Nežmoniška deportacija
Kai kurios privačios vokiečių globos įstaigos steigia filialus užsienyje. Valstybinėms neleidžiama to daryti. Britai skundžiasi, kad vis daugiau pensininkų priversti parduoti savo namus, kad užsimokėtų už slaugą. Vokietijos statistikų duomenimis, 400 tūkst. šalies senjorų nebeišgali susimokėti už slaugą, ir kasmet šis skaičius padidėja 5 procentais.
„Mes tiesiog negalime leisti šių žmonių, kurie pastatė Vokietiją tokią, kokia ji dabar yra, deportuoti. Tai nežmoniška“, - sako Vokietijos socialinės sąjungos prezidentė Ulrike Mascher.
Mokslininkai suskaičiavo, kad 2011 m. Vengrijos senelių namuose gyveno 7146 Vokietijos pensininkai.
Daugiau kaip 3 tūkst. gyveno Čekijos Respublikoje, daugiau kaip 600 – Slovakijoje. Tarp vokiečių pensininkų „tremties“ šalių – ir Ispanija, Graikija bei Ukraina, o taip pat tokios Azijos šalys, kaip Tailandas ir Filipinai.
Lietuvoje antplūdžio nejaučiama
Portalo lrytas.lt kalbinti Lietuvos senelių namų ir globos įstaigų atstovai sakė, kad užsieniečių senelių pas juos bent jau kol kas negyvena.
Kauno rajone, Garliavoje, veikiančių senelių namų „Čia Jūsų namai“ atstovė sakė, kad jų įstaigoje gyvena seneliai tik iš Lietuvos. Užsieniečių prašymų nėra buvę. „Tik vaikai, gyvenantys užsienyje, prašo“, - sakė ji.
Nemenčinėje esančių senelių namų „Sevilis“ direktorė Eugenija Žvinienė sakė, kad jų namuose gyvena įvairių tautybių seneliai – ne tik lietuviai, bet ir rusai, lenkai. „Turime vieną močiutę baltarusę, dvi žydes. Bet visi – Lietuvos piliečiai“, - aiškino direktorė.
Nors senelių namai „Sevilis“ reklamuojasi ir užsienio kalbomis, užsieniečių pageidavimų nėra sulaukę. „Būna tik taip, kad vaikai, išvykę į užsienį, savo tėvelius mūsų įstaigoje apgyvendina“, - sakė E. Žvinienė.
Jurbarko rajone, Smalininkuose, įsikūrusių senelių namų „Senjorų namai“ vadybininkė Milda Vasiliauskienė sakė, kad šiuo metu užsieniečių jų įstaigoje negyvena, nors būta susidomėjusių iš Australijos ir Vokietijos.
Pasak M. Vasiliauskienės, užsieniečiai į Lietuvą dairosi nebent tuomet, kai čia gyvena jų giminaičių. „Esu girdėjusi, kad kituose senelių namuose vienas kitas užsienietis gyvena, bet kažkas iš artimųjų gyvena Lietuvoje“, - sakė ji.
Jurbarko rajono senelių namų vadybininkės manymu, vokiečiai jų įstaiga domėjosi iš dalies dėl to, kad čia kadaise buvo vokiečių kraštas: „Jie domisi istorinėmis vietomis, čia lankosi – tai juos traukia.“
Jeigu atsirastų poreikis, „Senjorų namai“ vokiečius mielai priimtų, jeigu tik atitiktų jų reikalavimus. „Persikvalifikuoti, kalbą išmokti nėra sunku. Dauguma turi vokiečių kalbos pagrindus“, - sako vadybininkė.
