– Gal socialdemokratų vadovaujama naujoji Vyriausybė jau derasi su Briuseliu, kad Lietuvai būtų leista taikyti akcizų išimtį? – „Lietuvos rytas” pasiteiravo aktyvios ankstesnės valdžios kritikės, naujosios ūkio ministrės Birutės Vėsaitės.
– Prašyti išimties Lietuva galėtų remdamasi vieninteliu argumentu – esame ES paribio šalis ir degalų lengva įvežti iš ten, kur mokesčiai daug mažesni.
Tačiau turėtume susiderėti su visomis kitomis 26 ES šalimis. Pamėginti galime, bet atrodo, kad tai beviltiškas reikalas. Gal turėjome per daug iliuzijų, kad įmanoma ką nors pakeisti.
Bet, kalbant apie degalų kainas, aš manyčiau, būtų ką veikti Konkurencijos tarybai. Sunku rasti logišką paaiškinimą, kodėl savo naftos perdirbimo įmonę turinčioje Lietuvoje degalų kainos aukštesnės nei kitose Baltijos šalyse.
Aišku, karteliniai susitarimai sunkiai įrodomi, bet reikia analizuoti kainodarą ir ištirti, kur čia šuo pakastas.
– Smarkiai kritikuodavote Ūkio ministerijai vadovavusių savo pirmtakų sprendimus. Gal jau panaikinote kokį nors jų potvarkį ir darysite kitaip?
– Kai kuriuos potvarkius reikės naikinti. Pirmiausia stengsiuosi mažinti administravimo naštą verslui. Reikalaujama labai daug visokių leidimų, pažymų, per daug tikrinimų ir tikrintojų.
Manau, galima sumažinti verslą kontroliuojančių institucijų skaičių konsoliduojant jų veiklą. Sąmoningai nesakau „naikinti”, nes iš karto atsiranda užtarėjų.
Negaliu sakyti, kad nieko gero nebuvo nuveikta anksčiau. Teigiamai vertinu planinių tikrinimų išankstinių klausimynų rengimą. Bet reikia plėsti tokią praktiką. Todėl nurodžiau toliau rengti šiuos dokumentus.
Ataskaitų skaičių verslui būtų galima sumažinti įsteigus bendrą duomenų bazę, kurią galėtų administruoti rejestro ir kadastro tarnybos.
Tai ir ketiname daryti. Sutaupytume daug nervų verslininkams ir milijonus litų, nes dabar kiekviena institucija turi atskirą duomenų bazę.
– Kuri politika jums atrodo teisingesnė: neveržti diržų, o tik turtinguosius labiau apmokestinti linkusio Prancūzijos prezidento François Hollande’o ar griežtai taupyti Europą raginančios Vokietijos kanclerės Angelos Merkel?
– Man atrodo teisingiausia palyginti lengvai krizę išgyvenusių Šiaurės šalių politika.
Negalėčiau vienareikšmiškai pasakyti, Prancūzijos ar Vokietijos ekonominė politika geresnė.
Diržų veržimo priemonės parodė, kad dėl jų tik mažėja galimybių išeiti iš krizės. Tačiau ir pernelyg didelio išlaidavimo negalime sau leisti – tada nueitume Graikijos keliu.
Ūkį galime skatinti ne didindami biudžeto išlaidas, o efektyviau naudodami struktūrinių fondų lėšas. Jau laikas didinti ir žmonių pajamas, taip skatinant vartojimą.
Manau, Lietuva tai jau gali daryti, nes eksportas grįžo į prieškrizinį lygį ir toliau auga. Verslas optimizavo savo veiklą, didėja įmonių pelnas, sakyčiau, įšaldytų atlyginimų sąskaita. Todėl gyvenimo lygio skirtumas tarp turtingųjų ir bėdžių Lietuvoje vis didėja.
Šiuo požiūriu pritarčiau Prancūzijos prezidentui, tik, žinoma, 75 proc. pajamų mokesčio jokiems gyventojų sluoksniams neketiname įvesti.
– Būdami opozicijoje socialdemokratai kalbėjo ir apie platesnį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatų taikymą skatinant vartojimą. Bet finansų ministras Rimantas Šadžius jau pareiškė, kad nepritaria PVM lengvatai mėsai. Gal jūsų nuomonė kitokia?
– Vienareikšmiškai vertinti PVM lengvatų negalėčiau. Negerai, kai Lietuvos žmonių pinigai pildo lenkų parduotuvių savininkų kišenes.
Kita vertus, neramu, kad sumažinus PVM pasipelnys prekybininkai, o vartotojams nebus naudos. Bet buvome susitikę su didžiųjų prekybos tinklų vadovais ir jie garantavo, kad taip nesielgs.
– Tai turbūt humanitaro požiūris. Esate anglų kalbos specialistė. Kuo ūkio ministrui gali būti naudingas humanitaro žvilgsnis?
– Esu ir inžinierė, daug metų dirbau chemijos pramonės įmonėse, vėliau – mokslo įstaigose, todėl ūkio reikalai man anaiptol nėra svetimi.
Bet humanitarinis išsilavinimas iš tiesų naudingas ir ūkiniam vadovui, nes plečia mąstymo horizontus, padeda geriau jausti žmogiškuosius dalykus.
