Kažkodėl tuo sunku patikėti. Juk jei išties rūpėtų, kad Lietuvos vardas skambiau ir prasmingiau aidėtų pasaulyje, jau seniai būtų išmestas per tvorą susmirdęs, apipelijęs ir inkviziciniais laužais atsiduodantis Pilietybės įstatymas, kartu su mezginiuotomis pilietybės komisijos narėmis ir pirmininkėmis.
Reikėtų pagaliau suvokti, kad Lietuva negali būti užsisklendusi šalis, rypaujanti apie piemenėlius ir dūmines pirkias.
Juk mūsų šalis yra šiuolaikinio, sparčiai besivystančio pasaulio dalis.
Lietuvos čiuožėjai, krepšininkai, boksininkai, menininkai, mokslininkai jau seniai būtų dešimteriopai garsiau ir plačiau išgarsinę mūsų šalies vardą, jei dideliam būriui užsienio talentų būtų leista dirbti ir kurti Lietuvos vardu, suteikiant jiems pilietybę.
Ar daug pasaulinio lygio talentų galime išspausti iš savo varganų 3 milijonų piliečių?
Turbūt mezginiuotoms merginoms iš prezidentūros reikėtų pasidomėti statistikos departamente ar tiesiog perskaityti 9 klasės fizikos vadovėlio skirsnį apie tikimybių teoriją.
Tačiau, kai galvoje - „balanos gadynė ir piemenėlių dainos“, jokie argumentai neatrodys svarūs.
Tai ir nereiktų tuomet piktintis, kad atvykę muzikantai maišo Vilnių su Ryga, o žymūs aktoriai gąsdina aštriadančiais lietuviais.
Kai baudžiava spaudžia nugarą, labai sunku galvoti apie platų, laisvą pasaulį.
I. Tobias, juk sutinki su manimi?
