Antai yra šviežiai iškeptas švietimo ir mokslo ministras, ištrauktas nežinia iš kurios rankovės D. Pavalkis.
Nespėjo žmogus nė dorai kojų apšilti, o čia pykšt pokšt ir paaiškėja, kad jo žmona jau kelerius metus turi didelių problemų su teisėsauga. Tokių didelių, kad prokurorai šią architektę kaltina stambaus masto sukčiavimu ir nori net trejiems metams įkišti už grotų!
„Palaukite, tai kaip čia yra?” – krapštote pakaušius.
Juk ministras skaidrus kaip krištolas, taip?
Paskubomis iš Darbo partijos užkrosnio ištrauktas medikas neužkliuvo ne tik jo mundurą su didinamuoju stiklu tikrinusiai Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT), bet ir prezidentei, kuri brokavo „darbiečių” atstovus dėl menkiausio krislo.
„Tačiau šio baltasermėgio žmona įtariama stambiu sukčiavimu”, – vėl murmate. Negi negirdite D. Pavalkio aiškinimų, kad sutuoktinė nekalta, o jei ką – jis „čia ne prie ko”?
Sutrikęs premjeras siūlo laukti teismo sprendimo, o visažinė prezidentė teigia apie šią bylą nežinojusi, bet mįslingai svarsto, kad ši žinia – „labai rimta”.
Pasirodo, ir STT „ne prie ko”. Slaptieji agentai aiškina, kad įstatymai jiems liepia po didinamuoju stiklu pakišti tik patį kandidatą į kurį nors aukštą postą, o į jo artimuosius net akies kampučiu nedirsčioti.
Lietuviškai įdomi toji mūsų specialiųjų tarnybų ir įstatymų logika.
Pavyzdžiui, neteisėtu praturtėjimu įtariamo asmens aplinka gali būti narstoma iki devintosios promočiutės trečios eilės pusbrolių – dėl to labai rūpinosi ta pati prezidentė.
O štai kandidatų (kandidačių) į ministrus netgi antrosios pusės (pačios artimiausios) gali būti teisiamos dėl galimų nusikaltimų – ir nieko.
