Plaukikės tėvas Saulius Meilutis persikelti į Didžiąją Britaniją nusprendė 2008 metais. Sprendimas buvo sunkus, tačiau būtinas - po žmonos mirties vienam teko išlaikyti tris vaikus. Žinios apie artėjančią krizę ir atlyginimų karpymą Lietuvoje S. Meilučio šeimai nežadėjo šviesios ateities. Vyras pasuko keliu į Vakarus, kurį išbandė tūkstančiai lietuvių.
Pasakodamas Lietuvoje gerai žinomą R. Meilutytės šeimos istoriją britų laikraštis „The Guardian“ žavisi S. Meilučio pastangomis dėl dukters ateities. Dairydamasis darbo vyras pirmiausia ieškojo miesto, kuriame jo dukra rastų gerą baseiną ir trenerius. S. Meilutis išsirinko Plimutą ir baseiną, kuriame treniruojasi britų olimpinė viltis, šuolininkas į vandenį Tomas Daley.
Lietuvio sprendimas pasiteisino. Po trejų metų R. Meilutytė Londone tapo olimpine čempione. O prieš Kalėdas 15 metų sportininkė laimėjo du aukso medalius ir sidabrą pasaulio čempionate Stambule.
„Mergina iš Plimuto plaukimo rungtyje laimėjo auksą... tačiau Lietuvai“, - taip po R. Meilutytės triumfo Londone apmaudą liejo dienraštis „Daily Mail“.
Jaunoji plaukikė sulaukė daugiau dėmesio negu visi kiti Lietuvos sportininkai kartu sudėjus. Gerų žodžių Rūtai negailėjo ne tik britai. Lietuviai jautėsi lyg patepti medumi.
Iki tol britų spauda lietuvius dažniausiai išvoliodavo degute - antraščių apie lietuvių nusikaltimus Anglijoje niekuomet netrūksta. Galėjo susidaryti įspūdis, kad lietuviai Didžiojoje Britanijoje yra tarsi demonų apsėsti svetimšaliai, norintys išardyti tvarką ir sunaikinti dorų gyventojų gerovę.
Prieš kelis mėnesius tas pats „The Guardian“ atskleidė, kaip lietuviai išnaudojami paukštynuose. Įtariama, kad 30 į Angliją atvežtų lietuvių turėjo po 17 valandų per parą gaudyti ir į dėžes krauti vištas, o miegojo mikroautobusuose. Jie buvo paversti vergais, kartais visai negaudavo atlyginimo.
Kas buvo žiaurūs šių lietuvių išnaudotojai? Ogi kiti lietuviai!
Iki 2011 metų surašymo buvo sunku nustatyti, kiek lietuvių gyvena Jungtinėje Karalystėje. Niekas pernelyg ir nesidomėjo. Kai aštuonios naujos šalys 2004 metais prisijungė prie Europos Sąjungos, didžiausias dėmesys teko lenkams. Nes jų tiesiog buvo daugiausia.
Laikraštis primena, kad prieš atsiveriant darbo rinkai Tony Blairo vyriausybė apsijuokė, kai paskelbė prognozę. Londonas numatė, kad kasmet į šalį atvyks apie 15 tūkstančių piliečių. Jau po dvejų metų T. Blairui teko susimąstyti, mat vien lenkų susispietė milijonas.
2006 metais „The Guardian“ ryžosi išleisti specialų priedą, skirtą Didžiojoje Britanijoje gyvenantiems lenkams. Žurnalistai aprašė keistus produktus, kurių galima įsigyti „Polski skleps“ - lenkų parduotuvėse. Taip pat mokė lenkus, kaip reikia bendrauti su britais.
Britai kaltino lenkus, kad dėl jų smuko santechnikų paslaugų įkainiai, baisėjosi, kad prieš Kalėdas atvykėliai patraukia brakonieriauti į tvenkinius - be leidimų traukia riebius karpius.
Anot „The Guardian“, taip lietuviai liko lenkų šešėlyje. Todėl žurnalistai nustebo, kai pamatė oficialius skaičius - Anglijoje ir Velse (duomenys iš Škotijos ir Šiaurės Airijos bus pateikti vėliau šiais metais) gyvena 579083 lenkai ir net 97083 lietuviai. Žinodami, kad Lietuvoje gyvena vos 3 milijonai žmonių, britai atvykėlių skaičių vadina pribloškiančiu. Lenkų imigrantų skaičius juos stebina mažiau, mat Lenkijoje gyvena 38 milijonai žmonių.
Lietuvos ambasada Londone britus dar labiau glumina - diplomatai tikina, kad lietuvių saloje gali būti dvigubai daugiau. Ambasados atstovai pastebi, kad lietuviai į Didžiąją Britaniją neplūdo taip staiga, kaip lenkai nuo pat narystės ES pradžios.
Didelę lietuvių bangą į salą atginė 2008 metais prasidėjusi finansų krizė.
Lietuvos Vyriausybės britams pateikti duomenys rodo, kad į JK 2010 metais išvyko 40901 lietuvis, o 2011 metais - 26395. Spėjama, kad lietuvius į užsienį vykti pastūmėjo A. Kubiliaus Vyriausybės sprendimai, dėl kurių sumažėjo atlyginimai, pensijos, augo kainos.
Lietuvius išduoda krepšinio kamuolys
Rasti lietuvių Anglijoje nesudėtinga. Jie mėgsta burtis tam tikrose vietose, kitaip nei, pavyzdžiui, vokiečiai, kurie išsibarstę po visą salą. Lietuvių gyvenvietės - Rytų Londonas ir Anglijos rytinis regionas.
Antai Linkolnšyro grafystės miestelyje Bostone 2001 gyveno tik 6 lietuviai. 98,5 procento Bostono gyventojų buvo britai. 2011 metais lietuvių skaičius siekė 1861. 10 procentų miestelio gyventojų sudarė žmonės iš naujųjų ES šalių.
Dauguma miestelio senbuvių tikina, kad atvykėlių skaičius daug didesnis. Jie siūlo pažvelgti į ligonių registracijos ir nacionalinio draudimo duomenų bazes. Anglai rodo į gatves, kuriose veikia parduotuvės, pilnos šaldytų koldūnų, raugintų kopūstų ir fliakų. Labiausiai akį rėžia tradicinė alinė, kuri virto į barą „NV Baltic“ su lietuviškos ir latviškos muzikos vakarėliais, o lankytojai pasigardžiuodami kerta šašlykus.
Vis dėlto lengviausia lietuvius rasti krepšinio salėje. Ambasados ministras patarėjas Sigitas Mitkus aiškina, koks svarbus krepšinis Lietuvai ir kaip šis sportas padėjo mėgautis pergalėmis prieš Sovietų Sąjungą.
Jeigu prancūzų bendruomenė renkasi „Lycee Francais“ mokykloje Pietų Kensingtone, tai lietuviai mėgsta bendrauti Sydney Russello laisvalaikio centre Dagenhame. Čia vyksta aistringos Britanijos lietuvių krepšinio lygos rungtynės. Ši lyga - dviejų pakopų: pirmoje žaidžia 7 komandos, antroje - 12. Iš viso lygai priklauso 500 krepšinio mėgėjų.
Kai „The Guardian“ žurnalistas užsuko į sporto salę, pamatė, kaip žaidžia dvi komandos „Sparta“ ir Londono „Žalgiris“. 35 metų statybininkas Kęstutis Dobrovolskis lygoje pradėjo žaisti prieš 7 metus. „Tai buvo būdas suburti lietuvius“, - sako kaunietis. Jis dėsto, kad krepšinis lietuviams padeda rasti draugų ir nesijausti vienišiems svetimoje šalyje. K. Dobrovolskis tiki, kad krepšinis gali apsaugoti nuo alkoholio ir kvaišalų - sportas laisvalaikiu nugali žalingus įpročius. Vyrai renkasi du kartus per savaitę, žaidžia kartu, bendrauja, susiranda draugų.
Londono Sičio rajone dirbantys bankininkai žaidžia komandoje „Kyborgai“. Londono lietuvių Sičio klubo vadovė Raminta Dereškevičiūtė teigia, kad specialistų iš Lietuvos galima rasti kone kiekvienoje finansinių paslaugų bendrovėje.
„Mūsų yra visur“, - britams aiškina advokatė R. Dereškevičiūtė, sėdėdama kavinėje greta savo kontoros. - Kolegos visada juokauja, kad esame lietuvių mafija, turinti ryšių kiekviename versle visame mieste. Mano kirpėjas yra lietuvis, asmeninis treneris - lietuvis, kaip ir mano namų valytoja.“ Lietuvė dirbti į JK atvyko prieš 4,5 metų, po studijų JAV.
Pašnekovė tikina, kad lietuviai į Didžiąją Britaniją atvyksta ne vien dėl pinigų: „Galbūt kai kas galvoja, kad visi lietuviai čia atvyksta kaip ekonomikos migrantai, bet, pavyzdžiui, aš nesu tokia. Aš nepabėgau iš namų. Tiesiog noriu būti pasaulio piliete, gyventi tarptautinėje erdvėje - Londone, kuris yra didelis finansų centras.“ Ji teigia, kad niekas iš jos tarptautinės bendrovės nekreipia dėmesio į tautybę.
Tačiau greitai priduria: „Apskritai manau, kad lietuviams atsibodo būti atkirstais nuo JK visuomenės. Kartais į mus žiūrima lyg į turto šaltinį - kai 50 proc. savo pajamų atiduodi mokesčiams, turi gerą darbą ir gali leisti vaikus į privačią mokyklą.“
R. Dereškevičiūtė juokauja, kad Londono lietuvių Sičio klubas kartais pavadinamas „neoficialia Lietuvos Vyriausybe“, nes daug klubo narių kviečiami dirbti patarėjais Lietuvos ministerijose. Jos žodžiai netušti - vienas iš klubo įkūrėjų Mykolas Majauskas, Londone gyvenęs nuo 2004 iki 2008 metų ir dirbęs „Barclays Capital“, susiviliojo Andriaus Kubiliaus pasiūlymu būti premjero patarėju.
M. Majauskas pažymi, kad emigracija turi didelį poveikį Lietuvai, tačiau jis nėra vien neigiamas. Jis tiki, kad pagyvenę užsienyje lietuviai kaupia patirtį, užsidirba ir grįžta į tėvynę. Jų žinios, įgūdžiai ir pinigai Lietuvai naudingi. Anot M. Majausko, išvykimo-sugrįžimo ciklas trunka apie 5-7 metus. „Kaip tik dabar baigiasi pirmasis ciklas ir pradedame įžvelgti naudą, kurią duoda užsienyje sukaupta patirtis“, - sako A. Kubiliaus komandoje dirbęs finansų specialistas.
Kad Lietuvoje pagerėjus finansinei situacijai lietuviai sugrįš namo, tiki ir Lietuvos ambasada Londone. Šiuo metu biudžeto deficitas sudaro 3 proc. BVP, kai 2009 metais buvo 9 procentai. Ambasados duomenimis, pernai iš Didžiosios Britanijos sugrįžo 6 tūkst. lietuvių, kai iš Norvegijos - tik tūkstantis.
Britų laikraštis pastebi, kad Lietuvos valdžia pernai pradėjo kampaniją „Kurk Lietuvai“, kuria siekia jaunus profesionalus grįžti į tėvynę. Projekto kūrėjai viliasi, kad jų pastangos duos rezultatų ir geriausius užsienio universitetus baigę lietuviai susimąstys apie galimybes dirbti Lietuvoje. Tačiau „The Guardian“ netiki, kad nedarbo lygiui Lietuvoje siekiant 13 proc., greitu laiku imigrantų iš krepšinio šalies JK sumažės.
Įvertinęs 2011 metų duomenis laikraštis išskyrė vietoves, kuriose įspūdingiausiai augo lietuvių skaičius.
Niuamas – 8348 (2001 m. lietuvių skaičius buvo 360),
Barkingas ir Dagenhamas – 4028 (2001 m. lietuvių skaičius buvo 80),
Piterboras – 3712 (2001 m. lietuvių skaičius buvo 29),
Voltam Forestas – 3500 (2001 m. lietuvių skaičius buvo 121),
Redbridžas – 2827 (2001 m. lietuvių skaičius buvo 93),
Grinidžas – 1979 (2001 m. lietuvių skaičius buvo 45),
Bostonas, Linkolnšyras – 1861 (2001 m. lietuvių skaičius buvo 6),
Kings Linas ir Vest Norfolkas – 1738 (2001 m. lietuvių skaičius buvo 40),
Fenlandas – 1651 (2001 m. lietuvių skaičius buvo 21),
Liuišamas – 1332 (2001 m. lietuvių skaičius buvo 97),
Ilingas – 1292 (2001 m. lietuvių skaičius buvo 97),
Pietų Holandas, Linkolnšyras – 1206 (2001 m. lietuvių skaičius buvo 20),
Tauer Hamlets – 1140 (2001 m. lietuvių skaičius buvo 102).
Žurnalistai pastebi, kad lietuviai naujagimiais ne itin pagausino JK gyventojų gretas. Ambasados duomenimis, iki 2012 metų spalio Didžiojoje Britanijoje gimė 516 lietuviai. 2010 metais gimė 509, o 2011 - 434 piliečiai.
