Darbo partijos juodosios buhalterijos verslininkai už gautą ES paramą tvirtina mokėję tik „sėkmės“ mokestį

Darbo partijos (DP) juodojoje buhalterijoje minimų įmonių vadovai neigia įtarimus, kad atsidėkodami už Ūkio ministerijos skirtą Europos Sąjungos (ES) paramą mokėjo pinigus šią ministeriją kontroliavusiai DP.

Per tyrimą nustatytos Darbo partijos juodosios buhalterijos pajamos siekia apie 25 mln. litų.<br>M. Kulbio nuotrauka iš archyvo
Per tyrimą nustatytos Darbo partijos juodosios buhalterijos pajamos siekia apie 25 mln. litų.<br>M. Kulbio nuotrauka iš archyvo
Daugiau nuotraukų (1)

Martynas Čerkauskas

Jan 11, 2013, 4:49 PM, atnaujinta Mar 13, 2018, 9:25 PM

Verslininkai tikina mokėję tik „sėkmės“ mokesčius juos konsultavusioms ir projektus parengti padėjusioms agentūroms.

DP juodosios buhalterijos bylą kuruojantis prokuroras Saulius Verseckas neatmetė galimybės, kad gavusios „sėkmės“ mokestį konsultacinės įmonės vėliau dalį pinigų galėjo atiduoti DP.

Primename, kad likus metams iki kratų DP būstinėje Lietuvoje kilo skandalas pasklidus informacijai, kad DP pirmininkas Viktoras Uspaskichas esą ragino bendrapartiečius steigti konsultacines bendroves ES lėšoms gauti.

Duoklė už paramą – 5 proc.

Žiniasklaida jau skelbė DP juodosios buhalterijos ištraukas, kuriose minimos įvairios šalies įmonės, esą mokėjusios pinigus DP mainais už iš Ūkio ministerijos gautą ES paramą.

Buhalterijoje surašyti skaičiai sudaro apie 5 proc. įmonėms skirtos ES paramos dydžio. Tariamos duoklės mokėtos 2006 m., kai ūkio ministru buvo „darbietis“ Kęstutis Daukšys.  

Pavyzdžiui, juodojoje buhalterijoje teigiama, kad bendrovė „Paliūtis“ 2006 m. gegužę gavo 690,5 tūkst. litų dydžio ES paramą. Mėnesiu anksčiau DP juodojoje buhalterijoje atsirado kasos pajamų orderis su įrašu - „Paliūtis“ 5 proc. – 48 tūkst. Lt“.

Bendrovės „Paliūtis“ generalinis direktorius Artūras Stelionis portalui lrytas.lt tvirtino nenumanantis, kaip jo vadovaujama įmonė atsirado šiuose skandalinguose sąrašuose.

„Mes DP esame rėmę oficialiai. Visa tai užfiksuota. O už gautą ES paramą mokėjome tik „sėkmės“ mokestį mums padėjusiems konsultantams. Visa tai numatyta sutartyse ir prokurorai apie tai žino“, - teigė A. Stelionis.

Kokia suma bendrovė parėmė DP ir koks „sėkmės“ mokestis buvo sumokėtas  konsultantams, A. Stelionis neatsimena. Jis taip pat negalėjo tiksliai įvardinti konsultantų įmonės pavadinimo.

Geradarių pavadinimus pamiršo

Tą pačią istoriją apie „sėkmės“ mokestį konsultantams portalas lrytas.lt išgirdo ir iš kitų verslininkų. Jie kratėsi bet kokių sąsajų su DP ar pažinčių su įtakingais jos nariais. Tačiau dėl įrašų juodojoje buhalterijoje visi buvo apklausti prokurorų.

Sutapimas ar ne, tačiau nė vienos lrytas.lt kalbintos įmonės vadovas neatsiminė ar nenorėjo atsiminti ES paramą gauti padėjusios konsultantų įmonės. Tik bendrovės „Stiklita“ vadovas sutiko surasti konsultantų įmonės pavadinimą ir pasakyti jį lrytas.lt perskambinus vėliau.

Jei tikėtume „darbiečių“ juodąja buhalterija, partija iš bendrovės „Stiklita“ 2006 m. balandį gavo 30 tūkst. litų. 

Nė vienos portalo lrytas.lt kalbintos į DP juodąją buhalteriją patekusios įmonės vadovas nesutiko atskleisti, kokio dydžio „sėkmės“ mokestis buvo sumokėtas konsultantams.

Gauti ES paramą bendrovei „Stiklita“ padėjo Kauno rajone įsikūrusi konsultantų bendrovė EKK. Tačiau paskambinus į šios įmonės biurą, telefonu atsiliepusi moteris tvirtino, kad minėta konsultantų bendrovė jau seniai nevykdo veiklos. Darbuotojai esą išsivaikščiojo 2006-2007 m. Tuo metu ir prasidėjo DP juodosios buhalterijos skandalas.

Veikos nevykdo ir kai kurios ES paramą gavusios įmonės. Pavyzdžiui, Utenos bendrovė „Nagisa“, DP už 3,4 mln. litų paramą esą atseikėjusi 170 tūkst. litų, praėjusiais metais pasibaigus bankroto procedūrai buvo likviduota. Stebėtina, bet kai kurios kitos solidžią paramą iš valstybės gavusios bendrovės taip pat nepasiekiamos - jos viešai neskelbia savo telefonų.

Domėjosi ir konsultantų veikla

DP juodosios buhalterijos bylą kuruojantis prokuroras Saulius Verseckas neatmetė galimybės, kad gavusios „sėkmės“ mokestį konsultacinės įmonės vėliau dalį pinigų galėjo atiduoti DP. Juo labiau, kad kai kurie konsultacinių įmonių darbuotojai buvo susiję su DP.

Prokuratūra dėl konsultacinių įmonių veiklos atliko atskirus tyrimus, kai kurie jų dar gali būti nebaigti.

Tačiau, anot prokuroro, jei konsultantai, atsidėkodami už suteiktą ES paramą, ir mokėjo duokles DP, jie nebuvo pagrindiniai aitvarai, sunešę pinigus į neoficialią kasą.

Per tyrimą nustatytos DP juodosios buhalterijos pajamos siekia apie 25 mln. litų.

Ragino griebti ES paramą?

2005 metais dienraštis „Lietuvos rytas“ pranešė, kad DP pirmininkas V. Uspaskichas viename partijos renginyje esą ragino bendrapartiečius steigti konsultacines bendroves ES lėšoms gauti ir jomis finansuoti partijos veiklą.

Tuomet šalyje kilo skandalas. DP šią informaciją suskubo neigti, nors vienas buvęs partijos narys paliudijo, kad tarybos posėdyje V. Uspaskichas esą ragino kurti konsultacines projektavimo įmones, kurios rengtų projektus gauti ES pinigus.

DP savo pranešime spaudai tokias tarybos posėdyje išdėstytas mintis pavadino pavienių partijos narių nuomone, o V. Uspaskichas nuo tokių iniciatyvų „griežtai atsiriboja“.

Pranešime buvo rašoma, kad „idėja kurti konsultacines bendroves, padėsiančias verslininkams bei ūkininkams parengti projektus ES paramai gauti, kilo partijos nariams, nesusijusiems su valstybės tarnyba ar politiniais postais“.

Tuo tarpu, anot šią schemą žurnalistams papasakojusio DP nario, ši sistema tuomet jau buvo pradėjusi veikti. Anot „Lietuvos ryto“, paraiškas ES lėšoms gauti pateikę verslininkai „puse lūpų kalba“, kad buvo kviečiami į susitikimus su senu V. Uspaskicho pažįstamu - bendrovės „Suskystintos dujos“ direktoriumi Romu Ruškuliu, esą turinčiu koordinuoti tokių konsultacinių įmonių steigimą - ir per šiuos susitikimus jiems „nedviprasmiškai pasiūloma“ už galimybę gauti ES paramą DP sumokėti nuo 10 iki 20 procentų.

R. Ruškulis tuomet neigė tapęs savotišku DP iždininku, renkančiu duoklę už teisę pasinaudoti ES parama.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.