Kitaip tariant, Specialiųjų tyrimų tarnyba pradėjo savivaliauti, jų darbo teisėtumą prižiūrintys prokurorai irgi iš to paties molio drėbti, teismo teisėjai, leidę suimti net tris daugiau nei 2 mln. litų skandalingos istorijos veikėjus, taip pat priklauso teisėsaugos struktūrose įsikūrusiai mafijai. Bent jau taip galima suprasti pasiklausius gausybės verkšlenimų.
Kažkur tai man jau girdėta. Po kiekvieno skandalingesnio sulaikymo vis atsiranda įtakingų veikėjų, kurie ima gailėtis teisėsaugos mafijos neva puolančių tai V. Matuzo, tai V. Uspaskicho ar kokio vicemero. Pasigirsta ir raginimų peržiūrėti, ar ne per daug teisių suteikta prokurorams ir ypatingai kaukėtiems STT agentams.
Dabar jau buvęs Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovas S. Šedbaras kartą irgi labai piktinosi, kad kažkaip negražiai viskas atrodo, kai iš savivaldybės pastato STT agentai kokį merą ar vicemerą išveda surakintomis rankomis. Įtariu, kad vienas iš Lietuvos krepšinio federacijos vadovų M. Balčiūnas kai kam irgi galėjo atrodyti šokiruojančiai.
O tai kaip tą sulaikytąjį vesti į teismą? Cilindrą ant galvos uždėjus, lyg jis vyktų pas kokios nors valstybės karalienę?
Niekaip negaliu suprasti tokių kaip S. Šedbaras. Kodėl H. Daktarą antrankiais galima rakinti, o garsių politikų – ne. Kodėl antrankiais surakintas H. Daktaras visuomenės nešokiruoja, o štai politikas atrodo kažkaip nepadoriai. Visų jų teisinis statusas yra toks pat, teisės irgi vienodos, gal tik skiriasi galimo nusikaltimo pobūdis – vieni žudo, o kiti milijonus vagia.
O ir rankos jiems surakinamos ne tik todėl, kad jie nepaspruktų, bet kad to reikalauja įstatymas. Nesurakinsi – pačiam surakins, kad nesilaikai nustatytos tvarkos.
Sulaikant situacijų tikrai būna labai netikėtų. Kartą STT agentai atvyko į vieną Panevėžio rajono miestelį sulaikyti policijos įgaliotinio, reikalavusio iš jauno kaimiečio kyšio už tai, kad vairavo, atrodo, motociklą, o ta transporto priemonė lyg ir registruota nebuvo, lyg ir vairuotojas teisės vairuoti neturėjo.
Absoliučiai menka byla, menkas kyšis buvo, tačiau policijos inspektorius pasielgė labai netikėtai – išsitraukė ginklą ir nusišovė agentų akivaizdoje. Pareigūnai nesugebėjo užkirsti kelio tokiam beprotiškam poelgiui.
Kas galėjo pagalvoti, kad dėl tokios menkos bylos policininkas galėjo ryžtis tokiam žingsniui?
Savarbiausia, kad visų situacijų nenumatysi. Sulaikytasis yra netekęs laisvės, yra atsidūręs valstybės žinioje ir niekas negali prognozuoti, kaip jį gali paveikti sulaikymas, kokios spontaniškos mintys šaus jam į galvą. O tada aiškinkis sulaikytojo artimiesiems, kodėl pareigūnai nieko nepadarė, kai sulaikytasis teismo salėje dūrė šratinuku prokurorui į akį ar pats iššoko per langą ir užsimušė.
Vakarų valstybėse į policijos automobilį sodinamo įtariamojo galvą policininkas privalo prilaikyti, kad netyčia stuktelėjęs tas nepareikalautų didžiulės kompensacijos. Įstatymas šiuo atveju reikalauja tik vieno: pareigūnai privalo užtikrinti sulaikyto asmens saugumą ir garantuoti, kad įtariamasis nepakens aplinkiniams. Jokių išlygų nėra ir būti negali.
Prisiklausėme jau tų istorijų apie emigrantus. Nemažai jų kalba ir apie tai, kad Lietuvoje darbo valstybės tarnyboje be pažinčių, įtakingų politikų įsikišimo ar kyšio negausi. Net už valstybinės įmonės vadovo kėdę visi privalo susimokėti keliasdešimt tūkstančių litų. Gebėjimai čia mažai kam rūpi.
Tai dabar paimkime dar ir sulaikytuosius suskirstykime į kastas. Vienų, kurie yra arčiau politikos ir turi įtakingų užtarėjų Seime, padarius nusikaltimą antrankiais nepančiokime, o visus kitus vargšus paverskime pažemintaisiais ir visų nuodėmių atpirkėjais – pančiokime ir rankas, ir kojas, ir dar ant kaklo metalinį antkaklį su grandine pritvirtinkime. Kaip Dievą myliu, išsilakstys lietuvėliai po pasaulį, jeigu taip pasielgsime ir toliau nuolaidžiausime visokiems šedbarams, kurie piktinasi tokiu prokurorų ir STT agentų darbu.
A. Sabonis neteisus, kad toks scenarijus, kokį Panevėžyje „prasuko“ M. Balčiūnas su miesto vadovais ir verslininkais buvo patvirtintas Panevėžio taryboje. Nemažai politikų tuo metu teiravosi, ar tie du milijonai nenukeliaus į privačias rankas ir jiems M. Balčiūnas, V. Garastas, meras V. Satkevičius ir jo patarėjas D. Simėnas prisiekinėjo, kad viešbučio priestato statybai bus panaudotos privačių rėmėjų lėšos, o tie du milijonai bus skirti krepšiniui Panevėžyje vystyti.
Tačiau kaip tik tuo metu už uždarų durų savivaldybėje prasidėjo pokalbiai apie tai, kad būtent tie du Panevėžio savivaldybės milijonai turėtų būti perversti D. Kuklierienės privačiam viešbučiui. Štai taip verslininkei D. Kuklierienei pavyko savo viešbučio vertę padidinti mažiausiai keliais milijonais litų visų mokesčių mokėtojų sąskaita. Kiti verslininkai paskolas ima, o čia – brūkšt, ir yra keli milijonai, kurių net grąžinti nereikia.
Turiu rimto pagrindo manyti, kad tuo metu STT agentai užfiksavo labai įdomių ir turiningų pokalbių tarp D. Simėno, M. Balčiūno ir verslininkės D. Kuklierienės. Štai tie įrašyti pokalbiai ir neleido teismui imti ir paleisti lengva ranka tuos tris veikėjus į laisvę.
Viešbučio „Romantic“ savininkė D. Kuklierienė tuo metu paprašė viešbučio priestato statybai ir Europos Sąjungos fondo lėšų – apie pusantro milijono litų. Darbus atlikusi statybos bendrovė iki šiol neatgauna pinigų, nes Europos Sąjungos fondo lėšų administratoriams sukėlė įtarimų Panevėžio savivaldybės ir Lietuvos krepšinio federacijos keisti finansiniai sandoriai.
Būtent dėl tų keistų dalykų viešbučio rekonstrukcijos finansavimas iš Europos Sąjungos lėšų buvo pristabdytas – neišmokėta apie 700 tūkst.litų, o pinigų neatgaunantys statybininkai kreipėsi į teismą.
Tai gal ir čia veikė prieš Lietuvos krepšinio federaciją nusistačiusi teisėsaugos mafija?
Nebuvo toks scenarijus patvirtintas Panevėžio miesto taryboje. Panevėžio politikai manė, kad viskas bus padaryta, kaip ir žadėjo ponas M. Balčiūnas. Niekas daugiau iš vietos politikų net nežinojo, kad greta tikrai kilnaus Europos krepšinio čempionato organizavimo vyksta kažkokie užkulisiniai dalykai.
Panevėžio merui V. Satkevičiui irgi yra pateikti įtarimai, bet jis prokurorams viską sąžiningai papasakojo. Jis viešai prisipažino, kad ir jis pradžioje manė, jog viskas buvo daroma teisėtai, bet dabar ir pats meras ėmė abejoti tuo teisėtumu.
Bažnyčios chore giedantis ir net aukas bažnyčiai rinkti padedantis V. Satkevičius gal ir turi keistų įpročių, bet jis doras katalikas. Buvęs Seimo narys taip pat konservatorius V. Matuzas neseniai viešai apkaltino merą V. Satkevičių, kad šis dažnai pietauti važiuoja į vieną vaikų darželį, kur dirba mero žmona. Esą meras „šlamščia kotletus iš vaikų darželio katilo“.
Gal ir taip, o gal ir ne, tačiau tai liudija vieną dalyką: tik kotletus vaikų darželio katilo dugne įžvelgiantis politikas niekada nesugebėtų sukurti sudėtingos dviejų milijonų išplovimo schemos. Todėl jis ir laisvėje. Juo labiau kad vaikų kotletus šlamščiančiam politikui sušlamšti savo padėjėją D. Simėną ir kitus – vieni juokai.
Nors už kvailumą irgi gali tekti atsakyti – teismas paprastai neatleidžia nuo atsakomybės tų, kurie sėdi prie vieno stalo su įtartinais tipais, kalbasi ir kuria kažkokius keistus planus, nors jų esmės visiškai ir nesuvokia.
Esą supratau, kad eisime šventų avelių ganyti, o pasirodo, kad bičiuliai rengėsi jas išpjauti, o kailiukus ir mėsą pasidalinti. Pagal Šventąjį raštą tokia situacija gal ir būtų pavadinta kažkaip švelniau, gal kokiu atsivertimu, gal kaltę suverstų šėtonui, kuris protą atėmė, bet žemiškas teismas tai gali pavadinti bendrininkavimu darant sunkų nusikaltimą.
