S. Slapšinskas pripažino, jog šios šalys nėra įsipareigojusios išduoti Lietuvai karo nusikaltimais ir nusikaltimais žmoniškumui kaltinamų asmenų. Jo nuomone, svarbu užbaigti ikiteisminį tyrimą, po to bus prašoma įtariamuosius Lietuvos teisėsaugai.
Prokuroras S. Slapšinskas teigė, jog įtariamųjų sąraše paskutinio Sovietų Sąjungos prezidento ir komunistų partijos vado Michailo Gorbačiovo nėra.
„Bylą tyrusi teisėsaugos grupė nerado pagrindo pareikšti įtarimų buvusiam SSRS prezidentui M. Gorbačiovui“, – sakė prokuroras S. Slapšinskas.
Tarp įtariamų asmenų - 1991 metais vadovaujančias pareigas ėję TSRS Gynybos ministerijoje, Vidaus reikalų ministerijoje, Valstybės saugumo komitete ir dalyvavę 1991 metų sausio mėnesį jėga šturmuojant ir užimant strategiškai svarbius objektus, bei kiti jiems talkinę žmonės.
Didžioji jų dalis yra garbaus amžiaus žmonės, žinoma, kokiose šalyse jie gyvena, bet tikslūs adresai žinomi ne visų įtariamųjų.
žurnalistų klausimą, ar byla neįstrigs, jei Rusija ir Baltarusija atsisakys išduoti įtariamuosius, S. Slapšinskas atsakė: „Pirmiausia reikia užbaigti tyrimą, išsiųsti pranešimus apie įtarimus. Po to nus galima imtis žygių, reikalauti, kad tie asmenys būtų išduoti Lietuvos teisėsaugai“.
Šiuo metu bylą sudaro apie 700 tomų medžiagos. Ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl tarptautinės teisės draudžiamo elgesio su žmonėmis ir karo nusikaltimų - tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žudymo, žalojimo, draudžiamos karo atakos prieš civilius ir uždraustų karo priemonių naudojimo.
1991 metų sausį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių, 31 buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, daugiau nei 1000 buvo kitaip sužaloti. Tų pačių metų liepos 31-ąją Medininkų muitinės poste buvo nužudyti septyni policijos ir muitinės pareigūnai, saugoję sovietų tuomet dar nepripažintos Lietuvos valstybės sieną.
