Generalinė prokuratūra penktadienį pranešė, kad prokurorai dėl nusikalstamų veiksmų per Sausio įvykius Lietuvoje rengiasi pateikti įtarimus 81 asmeniui.
„Tai yra nuoseklus darbas, tai džiugina, kad vis dėlto darbas padarytas. Tai ne parodomasis veiksmas, tai, matyt, tikro darbo rezultatas. Tą reikia vertinti labai teigiamai“, - BNS penktadienį sakė V. Landsbergis.
Anot jo, didžiausias postūmis šioje byloje buvo, kai 2010-aisiais įtarimai buvo perkvalifikuoti pagal straipsnį, kuris numato atsakomybę už tarptautinės teisės draudžiamą elgesį su žmonėmis ir kuriam netaikoma senatis.
„Vyksta postūmiai, ir pagrindinis postūmis buvo, kai perkvalifikavo nusikaltimą ir neleido jo numarinti pagal senatį. Ten buvo pagrindinis lūžis, ir jį pasiekė prezidentė D. Grybauskaitė“, - teigė europarlamentaras.
Anot prokurorų, tarp asmenų, kuriems rengiamasi pateikti įtarimus, - 1991 metais vadovaujančias pareigas ėję TSRS Gynybos ministerijoje, Vidaus reikalų ministerijoje, Valstybės saugumo komitete ir dalyvavę 1991 metų sausio mėnesį jėga šturmuojant ir užimant strategiškai svarbius objektus, bei kiti jiems talkinę žmonės.
Šiuo metu tyrimo grupės nariai baigia atlikti numatytus procesinius duomenų rinkimo veiksmus, o gautų duomenų pagrindu rengiami pranešimai apie įtarimą.
Ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl tarptautinės teisės draudžiamo elgesio su žmonėmis ir karo nusikaltimų - tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žudymo, žalojimo, draudžiamos karo atakos prieš civilius ir uždraustų karo priemonių naudojimo.
Gruodžio pabaigoje Vilniaus apygardos prokuratūra pranešė baigusi ikiteisminį tyrimą dėl buvusių Vilniaus OMON vadovų Boleslavo Makutynovičiaus ir Vladimiro Razvodovo nusikaltimų 1991 metais. Tuometinio Sovietų Sąjungos vidaus reikalų ministerijos vidaus kariuomenės Vilniaus ypatingosios paskirties milicijos padalinio (OMON) vadovai B. Makutynovičius ir V.Razvodovas įtariami 15 nusikaltimų. Šie asmenys gyvena Rusijoje, ši atsisako juos išduoti.
1991 metų sausį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių, 31 buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, daugiau nei 1000 buvo kitaip sužaloti. Tų pačių metų liepos 31-ąją Medininkų muitinės poste buvo nužudyti septyni policijos ir muitinės pareigūnai, saugoję sovietų tuomet dar nepripažintos Lietuvos valstybės sieną.
