Anksčiau manyta, kad prie Skapiškio tvenkinio rasti ragai galėjo priklausyti vienam iš paskutinių Lietuvoje gyvenusių taurų. Jie nuo žemės paviršiaus išnyko prieš beveik 500 metų.
Prieš kelias savaites Gamtos tyrimo centro radioizotopų tyrimo laboratorijos mokslininkai nustatė, kad tauras, kuriam priklausė ragai, Lietuvos žeme vaikščiojo prieš 3860 metų.
Ragai buvo ištirti radioaktyviosios anglies metodu.
Tauro ragus paėmė policija
Sensacingą radinį ekskavatorininkas A. Neiberka aptiko 2011 metų vasarą, darbuodamasis prie Skapiškio (Kupiškio raj.) tvenkinio.
Tąsyk jo ekskavatoriaus kaušas užkabino daiktą, panašų į medžio šaką. Apžiūrėjęs radinį, vyras suprato radęs nematyto gyvūno ragus. Parsinešęs juos namo, iš karto sulaukė pasiūlymų iš potencialių pirkėjų.
A. Neiberka sakė, kad vienas kaunietis prašė ragus parduoti už 1000 litų. Tačiau radinio šeimininkas nesutiko. Netrukus garsas apie radinį pasklido po apylinkę.
Juo susidomėjo Kupiškio rajono policijos pareigūnai. Baimindamiesi, kad istorinio gyvūno ragai nebūtų pradanginti nežinoma kryptimi, juos iš A. Neiberkos paėmė.
Taps muziejaus eksponatu
Ekskavatorininko radinys, kurio amžius siekia beveik 2000 metų prieš Kristų, atsirado Kupiškio etnografijos muziejuje.
Juos apžiūrėję mokslininkai paėmė mėginius tyrimui, kurio teko palaukti daugiau, nei pusantrų metų. Šiuo metu ragai yra restauruojami ir taps naujos muziejaus ekspozicijos puošmena.
Muziejaus direktorė Violeta Aleknienė sakė, kad tai bus pats seniausias muziejaus eksponatas. Savo amžiumi jiems galės prilygti nebent akmens amžiaus kirvukai.
V. Aleknienė sakė, kad kreipėsi į savivaldybę, jog vertingo radinio autoriui būtų skirta piniginis atlygis.
Dar pernai Kupiškio rajono savivaldybės atstovai tikino, kad biudžete trūksta pinigų.
Tačiau šiais metais pažadėta, kad svarstant naują biudžetą, į jį bus siūloma įtraukti ir A. Neiberkai skirtą atlygį už ragus. Manoma, kad jis turėtų siekti nuo 1000 iki 2000 litų.
Planavo pagaminti žvakidę
Vakar paskambinus A. Neiberkos telefonu, atsiliepė jo žmona Juzefa Neiberkienė. Moteris sakė atgavusi viltį bent po dviejų metų sulaukti atlygio už vyro radinį.
„Kai konfiskavo tuos ragus ir nesumokėjo pinigų, vyras labai supyko. Sakė, kad geriau būtų traktoriumi per juos pervažiavęs. Gerai, kad dar spėjom nufotografuoti. Tai nors atminimas liko“,- kalbėjo moteris.
J. Neiberkienė atskleidė, kad jų šeima buvo sumaniusi, kaip pritaikyti istorinio gyvūno ragus. „Norėjome pasidaryti žvakidę. Ten yra trys įdaubos, kuriose galima įstatyti tris žvakes“, - aiškino Noriūnų gyventoja.
Moteris prisipažino, kad vyro radinys buvo gerokai sujaukęs šeimos gyvenimą. Į jų namus brovėsi smalsuoliai, iš visos Lietuvos skambino giminės. J. Neiberkienė pasidžiaugė, kad tauro ragų nebėra, nes esą vienu metu moteris juos buvo pradėjusi net sapnuoti.
Saugo penkiolikos taurų liekanas
Kauno zoologijos muziejuje šiuo metu yra eksponuojama penkiolikos taurų liekanų. Jas sudaro šių gyvūnų kaukolės dalys, bei skirtingo dydžio raginių ataugų.
Iki šiol nebuvo nustatyta, kiek metų šios taurų liekanos gulėjo po žeme. Muziejaus žinduolių skyriaus vedėjo Vaclovo Gedvilo teigimu, neseniai devyni taurų mėginiai buvo išvežti tirti į Lenkiją.
Ten radioaktyviosios anglies metodu bus nustatytas tikrasis šių eksponatų amžius.
Iki šiol prie taurų ragų buvo pateikiami tik aprašymai apie tai, kada ir kur jie buvo surasti. Taip pat nurodomos radusių žmonių pavardės.
Vieni dovanoja, kiti prašo tūkstančių
Anksčiausia muziejuje esančio tauro rago radimo data - 1931 - ieji metai. Naujausias radinys - 2011 metų vasarą.
Šį tauro ragą muziejui padovanojo Ariogalos gyventojas J. Džiaugys. Vyras pasakojo, kad istorinio gyvūno liekana gulėjo Dubysos dugne. Nardydamas upėje, jį pastebėjo J. Džiaugio sūnus. Atnešęs ragą į muziejų, Ariogalos gyventojas nereikalavo jokio atlygio.
Priešingai pasielgė Prienų gyventojas, kuriam prieš keliolika metų pasisekė surasti ledynmečio gyvūno, gauruotojo raganosio kaukolę.
Apžiūrėti sensacingo radinio į Prienus sulėkė mokslininkai ir muziejininkai. Pradžioje manyta, kad kaukolės amžius gali siekti 12 tūkstančių metų. Tačiau ištyrus radioaktyviosios anglies metodu nustatyta, kad kaukolė po žeme pragulėjo 40 tūkstančių metų.
Kauno zoologijos muziejus radinio savininkui pasiūlė už radinį sumokėti 7 tūkstančius litų. Tačiau žmogus pareikalavo dešimtis kartų didesnės sumos. Tuo derybos ir baigėsi. Kaukolė liko pas ją radusį žmogų.
Sunku įvertinti radinį
Mokslininkų teigimu, sunkiausia yra atsakyti į klausimą, kiek kainuoja po žemėmis surasti išnykusių istorinių gyvūnų ragai ar kaulų liekanos.
To kartais klausia į Kauno zoologijos muziejų su radiniais užsukantys žmonės.
„Mums didžiausią vertę turi Lietuvoje, konkrečioje teritorijoje rasti gyvūninės kilmės daiktai. Vertė išauga tuomet, kai laboratorijoje būna nustatomas to daikto amžius“, - sakė V. Gedvilas.
Jo teigimu, radinių piniginė išraiška - reliatyvi. Net ir keliasdešimt tūkstantmečių siekiantys radiniai gali kainuoti tiek, kiek už juos sumokės pirkėjas.
Užsienio muziejai ar privatūs kolekcininkai gal ir pasiūlys daugiau, nei Lietuvos muziejai. Tačiau radinį išvežti iš šalies nebus lengva.
Šalies įstatymai nenumato, kad apie tokius rastus daiktus, kaip senovinių gyvūnų ragai ar kaulai, būtų privaloma pranešti. Jie tampa radusio žmogaus nuosavybe.
„Gražu, kai žmogus vertingą radinį padovanoja muziejui. Čia tinkamai pasirūpinama tuo eksponatu, jį apžiūri tūkstančiai lankytojų. O jeigu kokie ragai ar kaukolė lieka privačioje palėpėje, po keliolikos metų iš moksliniu požiūriu vertingo daikto gali likti tik sutrupėjusių kaulų krūvelė“, - sakė V. Gedvilas.
