Panašų atstumą aktyvistai turėjo įveikti šeštadienį popiet Klaipėdoje.
Sekmadienį Suginčiuose galima rinktis – bėgti 4 arba 13 kilometrų.
„Kai pagalvoju, kokia proga, kokia intencija bėgame, pasidaro lengviau“, - sako bėgimo Vilniuje dalyvis karininkas Eugenijus Lastauskas.
Per pastaruosius 17 savo gyvenimo metų jis tik kelis sykius praleido bėgimą. Geriausiai prisimena pirmąjį.
„Buvo labai prisnigę. Tas kalnas prieš Vilniaus televizijos bokštą, rodės, niekada nesibaigs. Kai man dabar būna sunku, prisimenu, ką tuomet bičiulis pasakė: „Žinai, tiems žmonėms (prie bokšto sausio 13-ąją. - Red.) dar sunkiau buvo“, - pasakojo E. Lastauskas.
Jo teigimu, bėgimą labai palengvina pro šalį važiuojantys ar einantys vilniečiai, kurie palaiko bėgikus, jiems ploja.
Kitiems šventės dalyviams karininkas palinkėjo, kad nepritrūktų kvapo. „O svarbiausia – geros nuotaikos. Atminkit tą mūsų valstybės ir žmonių pergalę prieš tuo metu supervalstybę. Atminkit sugebėjimą atstovauti savo idealams. Tie, kurie padėjo galvą, jie šiandien irgi džiaugtųsi“, - kalbėjo E. Lastauskas.
Jam buvo 13 metų, kai Vilniuje kilo neramumai. Sausio 13-ąją jo motina buvo išvažiavusi prie Seimo.
Šeima gyveno Radviliškyje. Su vaikais likęs tėvas labai jaudinosi – nebuvo jokių žinių iš Vilniaus.
Vėliau jis su abiem vaikais nuvyko į Šiaulius, kur žmonės rinkosi ir barikadas statė prie savivaldybės pastato.
Vienas iš bėgimo dalyvių Arvydas naujienų agentūrai BNS sakė, kad visuomet norėjo prisidėti prie Sausio 13-osios įvykių paminėjimo.
„Kai vyko tie įvykiai prieš 22 metus, buvau dar mažas vaikas. Visą laiką paminėti norėjau, bet kadangi Vilniuje gyvenu neseniai, dėl to ir prisijungiau prie bėgimo“, - teigė jis.
Kito bėgimo dalyvio Arvydo Vilkevičiaus teigimu, dalyvauti šioje akcijoje prikalbino draugai.
„Sausio 13-oji čia svarbiausia - visi mes patriotai. Mano hobis - bėgimas, turėjau pertrauką ilgą, kokią 10 metų. Naujametinį bėgimą bėgau ir šitą - draugai prikalbino, ir bėgam“, - gera nuotaika spindėjo bėgikas.
Šeštadienį numatomi ir kiti Sausio 13-osios minėjimo renginiai. 13 val. vyks Lietuvos valstybės gynėjų susitikimas Seime, vėliau - Lietuvos valstybės gynėjų rikiuotė Seimo I rūmų fojė.
Pavakarę prie Seimo, Televizijos bokšto ir prie Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos pastato bus uždegti atminimo laužai. Nepriklausomybės aikštėje vyks ceremonialas ir Sąjūdžio valanda.
Minėjimą Vilniuje užbaigs koncertas „In memoriam“ Vilniaus šv. Jonų bažnyčioje.
Sausio 13-oji Lietuvoje minima kaip Laisvės gynėjų diena, pagerbiant žuvusiuosius 1991 metų sausio 13 dieną per sovietų kariuomenės veiksmus Vilniuje.
Sovietai tuomet karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo SSRS.
Sovietų kariuomenei ir specialiesiems daliniams užimant Televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, žuvo 14, nukentėjo daugiau kaip tūkstantis beginklių žmonių.
Nors kariams pavyko užimti Televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, jie neišdrįso pulti tūkstančių žmonių saugomo tuometinės Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pastato.
