„Kai į paskutinę kelionę išlydėdami tėtį išvydome kapavietę, patyriau šoką.
Duobkasys stovėjo maždaug metro gylio vandens apsemtoje duobėje“, – sukrečiančio vaizdo pamiršti negali praėjusį sekmadienį tėvą Ledos kapinėse palaidojęs kaunietis Paulius Priščepa.
Po laidotuvių šiek tiek nurimę mirusiojo artimieji nusprendė vardan velionio atminimo pagerbti jį tinkamai – perlaidoti į kitą vietą.
Padengti visas perlaidojimo išlaidas ir atlyginti patirtą moralinę žalą, kurią šeima įvertino 10 tūkst. litų, jie reikalauja iš savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra“.
Tai būtų pirmas toks perlaidojimo atvejis Kaune.
Sumokėjo už vandens sėmimą
Mirusio Juliano Priščepos palaikams palaidoti duobę iškasti buvo sutarta sausio 5-ąją, jau kitą dieną velionis buvo laidojamas.
Kai laidotuvių procesija atvyko į kapines, iškastoje kapo duobėje telkšojo vanduo.
Artimieji pareikalavo, kad duobė būtų pagilinta ir išsemtas vanduo, tačiau tiek duobkasiai, tiek ir karsto nešėjai pareiškė, kad jos pagilinti ir vandens išsemti neįmanoma.
„Mums buvo paaiškinta: jei gilins duobę, įkris jos šonai, o vanduo akimirksniu prisipildys“, – prisimena P.Priščepa.
Už duobės iškasimą „Kapinių priežiūrai“ velionio artimieji sumokėjo 690 litų, už vandens išsėmimą buvo paprašyta dar 150 litų.
Mirusiojo našlei, vos prieš kelias valandas netekusiai mylimo vyro, teko lyg turguje derėtis ir už šią paslaugą sumokėti 50 litų.
Duobkasiai bandė gilinti duobę ir semti vandenį, tačiau nesėkmingai, nes jos šonai iš tiesų pradėjo slinkti į dugną.
„Klausėme, gal yra laisvo ploto kitose kapinėse, kur vanduo nesemtų duobės. Tačiau mums buvo atsakyta, kad kitur vietų nėra“, – pasakojo P. Priščepa.
Beviltiškas pasirodė ir dar vienas jo klausimas: kodėl duobė nebuvo iškasta kitoje vietoje, kur nėra vandens.
Duobkasiai tegalėjo atsakyti, kad ši vieta jiems buvo nurodyta.
Palaikus gali užuosti gyvūnai
Blaškytis ir ieškoti kitos kapavietės laiko nebebuvo: netekties palaužti artimieji, velionį pažinoję kaimynai, draugai jau buvo susirinkę prie amžinojo poilsio vietos.
Tačiau kapo duobėje ne tik kaupėsi vanduo – jos gylis akivaizdžiai buvo per mažas.
„Tuo buvo galima įsitikinti, stebint į duobę įlipusį vyrą. Be to, šalia duobės gulėjo vos keli iškastos žemės kauburėliai“, – prisimena mirusiojo sūnus.
Kai karstas buvo įleistas į duobę, daug darbo duobkasiams nebeliko – užkasti pakako vos dešimties minučių.
„Nesinorėjo eiti ir matuoti, tačiau palaikai buvo užpilti plonu sluoksniu žemės – maždaug per plaštaką.
Kas bus, kai į vandenį įleistas medinis karstas pradės pūti? Kas bus, kai sklindantį kvapą užuos lapės, benamiai šunys?“ – nejaukiai klausė P. Priščepa.
Teisė būti palaidotam oriai
Iš Ukrainos į Kauną gyventi atvažiavęs J. Priščepa mirė būdamas 71-erių. Artimieji ir jį pažinoję žmonės prisimena vyrą kaip gerą, sąžiningą, nuoširdų žmogų.
Apie 1959 metus J. Priščepa buvo atsiųstas į Lietuvą atlikti karinės tarnybos Karmėlavoje. Tarnybos metu ukrainietis pamilo Lietuvą ir liko čia gyventi: sukūrė šeimą ir užaugino du sūnus.
J. Priščepa baigė tuometį Žemės ūkio technikumą, ilgą laiką dirbo zootechniku, vėliau tekintoju.
Apie 2000 metus nelaimingo atsitikimo metu darbe jam buvo nutraukta dešinė ranka ir nuo to laiko žmogus nebedirbo.
„Tai tikrai buvo labai geras, rūpestingas tėvas ir sutuoktinis, mylimas tiek artimųjų, tiek kaimynų ir bendradarbių.
Vargiai ar atsirastų nors vienas vyrą pažinojęs žmogus, kuris galėtų pasakyti apie jį piktą žodį.
Negi mano tėvas, sąžiningai dirbęs ir gyvenęs Lietuvoje, mokėjęs mokesčius, negali tikėtis būti oriai palaidotas? Dabar jis įmestas kaip koks šuo į duobę“, – piktų žodžių negailėjo mirusiojo sūnus.
Kasti baloje – neįmanoma
Šią savaitę spustelėjus šaltukui Ledos kapinėse sausi buvo tik takeliai tarp kapaviečių.
Kai kurias amžinojo poilsio vietas buvo aptraukęs ledas. Vadinasi, čia telkšojo balos.
Netoli kapinių vartų – šviežiai išrausta duobė. Duobkasys čia savo darbo nebaigė, nes į duobę pradėjo plūsti paviršinis gruntinis vanduo.
„Dabar kasu visai prie tvoros, darbdavys sakė, kad čia po žeme mažiau vandens“, – energingai mojuodamas kastuvu kalbėjo jaunas vyras. Jis teigė, kad visos Ledos kapinės skęsta vandenyje, rasti sausesnę vietą beveik neįmanoma.
„Pabandykite pakasti, kai duobę semia vanduo. Pamatysite, kad šis darbas neįmanomas“, – pyko duobkasys.
Drenažo sistemai nėra pinigų
Vieninteliai duobių kasėjai Kaune – savivaldybės įmonė „Kapinių priežiūra“.
Nuo praėjusių metų kovo įmonei vadovaujantis Algirdas Verbickas kaip kokio išganymo laukia kapinių atidarymo Vainatrakyje.
Palyginti su šiuo projektu, Ledos kapinaitės nedidelės ir greitai bus užpildytos.
Tačiau mirusius artimuosius čia palaidojusių kauniečių tokie ateities projektai nė kiek neguodžia.
„Stengiasi mūsų vyrai kiek gali: ir kibirais, ir siurbliu bandome išpumpuoti vandenį iš kapaviečių.
Siurblys vibruoja, todėl jo naudoti negalime, nes nuo duobės kraštų pradeda byrėti žemės“, – teisinosi A.Verbickas.
Jis neigė faktą, kad dabar kasamų duobių gylis nesiekia reikalaujamų dviejų metrų.
„Tikrai iškasame du metrus“, – tikino įmonės vadovas.
A. Verbickas svarstė, kad ateityje šiose kapinėse reikėtų įrengti drenažo sistemą, tačiau toks projektas esą kainuotų nemažus pinigus.
Prašymų perlaidoti nebuvę
Ledos kapinės, kuriose laidojami mirę miesto gyventojai, užima 1,3 ha plotą, čia buvo numatyta įrengti tūkstantį kapaviečių. Didžioji dalis kapinių jau užpildyta.
A. Verbicko skaičiavimu, per metus Kaune miršta 4 tūkstančiai žmonių, maždaug tūkstančio palaikai išvežami laidoti į kitas Lietuvos vietas.
Iš likusių trijų tūkstančių apie 80 procentų laidojami šeimos kapavietėse.
„Padėtį gelbsti ir Petrašiūnuose atidarytas kolumbariumas: kol kas čia įrengta 200 vietų, 40 urnų jau palaidota“, – skaičiavo „Kapinių priežiūros“ direktorius.
J. Priščepos artimieji apsisprendę tvirtai – jei įmonė nesutiks patenkinti jų skundo ir reikalavimo perlaidoti palaikus kitoje vietoje, kauniečių šeima žada kreiptis į teismą.
Daugiau nei 10 metų „Kapinių priežiūros“ įmonei vadovavęs Valdemaras Olšauskas teigė, kad prašymo perlaidoti palaikus įmonės lėšomis dėl netinkamos kapavietės nėra buvę.
Skęstančių kapinių yra ir daugiau
Ne tik Ledos kapinės primena pelkę. Pačiame mieste esančių Eigulių kapinių vaizdas polaidžio metu irgi atrodo tragiškas. Kai maždaug prieš šešerius metus buvo pradėtos rengti naujos kapavietės Eigulių kapinėse, dėl ypač patogios lankyti artimuosius vietos daugelis kauniečių buvo pasiryžę eiti kryžiaus kelius, kad tik galėtų čia laidoti.
Tačiau netrukus Eiguliuose amžino poilsio atgulusių maždaug 1 tūkst. žmonių artimieji dėl savo sprendimo ėmė gailėtis. Kapai skęsta vandenyje, o gėlės ir žvakės išplaukia ant takų.
Nors naujas Eigulių kapinių kvartalas suformuotas ant kalno ir kažkada čia buvo įrengta drenažo sistema, nuo pirmųjų dienų ji veikia nepakankamai veiksmingai. Iš pradžių kapanotis dumble ir molyje buvo priversti duobkasiai, o dabar jį mindo kapus prižiūrintys žmonės. Dėl aukšto gruntinių vandenų lygio problema išryškėja tirpstant sniegui ar lyjant.
Rūpesčių dėl telkšančių balų turi ir dažnas Karmėlavoje kapus lankantis žmogus. Ypač tai aktualu tiems, kurių artimųjų kapai įrengti žemesnėse vietose, nes čia kaupiasi nuo šlaitų bėgantis vanduo.
Pagaliau laidos Vainatrakyje?
Ilgai delsusi Kauno savivaldybė praėjusių metų pabaigoje pasirašė taikos sutartį su žemės Vainatrakyje savininkais. Čia jau kelinti metai planuojama įrengti kapines. Šalia jų teritorijos esančios žemės savininkai už kiekvieną hektarą paprašė po 20 tūkst. litų. Neišpirkus sklypų nebūtų galima suformuoti sanitarinės kapinių apsaugos zonos.
30 ha šalia planuojamų kapinių turintis Rimvydas Tvarijonas džiaugėsi, kad savivaldybė ryžosi išpirkti jo ir dar kelių savininkų žemę, tačiau taikos sutarties dar nepasirašė Nacionalinės žemės tarnybos atstovai.
Kauno rajono apylinkės teismas praėjusių metų kovo pabaigoje panaikino detalųjį Vainatrakio kapinių planą, pagal kurį kapinės turėjo užimti 112 ha. Šis 2008 metais Kauno rajono savivaldybės tarybos patvirtintas planas neturėjo teisės galioti, nes prieštaravo 2007 metų pabaigoje priimtam įstatymui, pagal kurį kapinės negali būti didesnės nei 40 ha.
Iš žemės savininkų sklypus būtina nupirkti, nes reikės rengti naują kapinių detalųjį planą. Iš nupirktos žemės bus formuojama sanitarinė zona, kuri aplink kapines turi driektis 300 metrų spinduliu. Ši zona apimtų 28 hektarus.
Taikos sutartyje rašoma, kad vien R.Tvarijonui reikės sumokėti iš viso 650 tūkst. litų. Ši suma būtų mokama dalimis per dvejus metus. Dar šešiems žemės savininkams teks sumokėti 210 tūkst. litų.
Gavę pinigus jie užtikrintų, kad ateityje neturės jokių pretenzijų ir netrukdys savivaldybei baigti kapinių įrengimo procedūrų.
Kapinių detalusis planas, techninis projektas miesto savivaldybei jau kainavo 400 tūkst. litų.
Kapo duobės gylis – du metrai
Milda Gedvilienė, Kauno visuomenės sveikatos centro specialistė
„Vadovaujantis Vyriausybės patvirtintomis kapinių tvarkymo taisyklėmis, kapo duobės, kurioje laidojami žmogaus palaikai, gylis turi būti ne mažesnis nei 2 metrai.
Kapo duobės, kurioje laidojami kremuoti žmogaus palaikai su urna arba kapsule, arba jie išberiami į kapo duobę, gylis turi būti ne mažesnis nei 1 metras. Jeigu duobės gylis neatitinka šių reikalavimų, pažeidžiamas teisės aktas.“
