Toks įspūdis susidarė šią savaitę stebint Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) veiksmus.
Agentai čiupo įtariamuosius lyg ir skambioje galimos korupcijos byloje: Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) generalinį sekretorių M. Balčiūną, Panevėžio merą V. Satkevičių, pastarojo patarėją D. Simėną.
Jie įtariami prieš porą metų esą nešvariai pasielgę su biudžeto pinigais, skirtais Europos krepšinio čempionatui rengti.
Teigiama, jog apie 2 mln. litų skirta privačiam viešbučiui, kuriame gyveno Panevėžyje rungtyniavę krepšininkai, rekonstruoti, tačiau sutartis neįvykdyta. Suimta ir šio viešbučio savininkė.
Žinoma, tik teismas turėtų pasakyti, kaip buvo iš tiesų. Bet šiuo metu labiausiai kliūva ne dvejų metų senumo įvykių tyrimo aplinkybės, o pačios STT veiksmai.
LKF vadovas A. Sabonis pagrįstai piktinosi tuo, kad M. Balčiūnas buvo sulaikytas kaip koks narkotikų prekeivis ar žmogžudys.
Ankstų pirmadienio rytą savo namuose nustėrusios šeimos akyse krepšinio veikėjas buvo surakintas antrankiais ir išvežtas nežinoma kryptimi, o jo mobilusis telefonas buvo išjungtas.
Kaukėti pareigūnai surakintą LKF generalinį sekretorių po to demonstratyviai vedžiojo prieš televizijos kameras, lenkdavo jo, kaip kokio recidyvisto, galvą žemyn, sodindami į automobilį.
Agentai ir prokurorai M. Balčiūną reikalavo uždaryti į belangę net dviem mėnesiams. Tiesa, teismas susimylėjo ir skyrė „tik” 20 parų.
Panašiu stiliumi buvo sumedžioti ir V. Satkevičius su D. Simėnu. Tiesa, Panevėžio meras netrukus buvo paleistas.
Tai leidžia spėti, kad V. Satkevičius po sulaikymo galėjo sutikti „bendradarbiauti” su STT, o M.Balčiūnas spaudimui nepasidavė ir už tai buvo pamokytas.
Ar tokie STT veiksmai ne tik būtini, bet ir teisėti? Ar tai nepažemino ne tik asmeniškai vieno LKF vadovų, bet ir visos Lietuvos pasaulio sporto visuomenės akyse? Kaip bus atitaisyta skriauda, jei įtarimai subliūkš?
Tokius klausimus šią savaitę kėlė teisininkai, politikai, įtakingi sporto visuomenės veikėjai.
Kita vertus, galima spėti, kad tokie STT veiksmai išduoda, jog pati tarnyba jaučiasi ne itin tvirtai, todėl griebėsi parodomųjų akcijų siekdama ne tik palenkti savo pusėn viešąją nuomonę, bet ir pabandyti sugniuždyti suimtuosius.
Galima prisiminti, jog nežinomuose stalčiuose jau seniai dūla ar net sudūlėjo ne viena byla, kurią STT pradėjo panašiais veiksmais.
Kadangi šioje istorijoje figūruoja Panevėžio STT valdyba, būtų galima paklausti, kodėl kapų tyla apgaubė kitą suėmimais ir garsiomis pavardėmis papuoštą jos bylą, kurioje figūravo vienas konservatorių lyderių buvęs Seimo narys V. Matuzas?
Už šią bylą STT viešai per petį tapšnojo net prezidentė D. Grybauskaitė. Beje, susidaro įspūdis, kad ir ji pati ne vieną garsų teisėsaugos tyrimą siekė paversti savo reklamos akcija.
Bet šalies vadovę šią savaitę buvo sunku atpažinti – nepaisydama galimo reitingų smukimo ji atsisakė suteikti Lietuvos pilietybę JAV ledo šokėjai I. Tobias.
Suteikti pilietybę amerikietei D. Grybauskaitės prašė didelė dalis sporto visuomenės, o po neigiamo sprendimo net kilo triukšmas – esą prezidentė nesirūpina Lietuvos sportu ir net garbe.
Tačiau šiuokart prezidentė nesivaikė populiarumo ir pasielgė taip, kaip įsakmiai nurodo Konstitucija: negalima suteikti pilietybės žmogui, kuris nėra išskirtinai nusipelnęs Lietuvai ir neįsiliejęs į jos visuomenę.
Tiesa, nesuprantama, kam tuomet Prezidentūroje buvo specialiai tikrinamos (ir gerai įvertintos) I. Tobias lietuvių kalbos žinios, jeigu iš anksto buvo žinoma, kad ledo šokėja neatitinka kitų įstatymo reikalavimų.
Dabar galima svarstyti, kad teisinis pilietybės suteikimo reguliavimas yra pernelyg griežtas ar kad Konstitucinis teismas jį nepagrįstai sugriežtino tik pagal vieną atvejį, kai pašalintas prezidentas R. Paksas davė pilietybę kaip atlygį savo rėmėjui J. Borisovui.
Galima įtarti ir tai, kad D. Grybauskaitė taip pasielgė baimindamasi, kad politiniai priešai tuo nepasinaudotų ir nepradėtų kalbėti apie apkaltą.
Kad ir kaip būtų, akivaizdu, jog prezidentė neturėjo teisinės galimybės ar politinės erdvės elgtis kitaip.
Tokios galimybės ji neturėjo ir 2010 metais, kai pilietybės nesėkmingai prašė kita D. Stagniūno partnerė K. Copely. Dar anksčiau šalies vadovas V. Adamkus nesuteikė pilietybės JAV krepšininkei K. Douglas.
Kokios būtų išeitys iš tokios padėties? Pirmoji: siekti, kad Lietuva ir jos sportas sugebėtų išsiversti be perspektyvių atvykėlių iš užsienio pagalbos. Antroji: švelninti Konstitucijos ir įstatymų nuostatas.
Bet rimtų diskusijų apie tai kol kas negirdėti.
Užtat valstybės vyrai šią savaitę garsiai pašnekėjo, kad iš peties kibs padėti šalies sportui. Tam buvo puiki proga – surengta 2012 metų geriausių šalies sportininkų apdovanojimo ceremonija, kurios pagrindinė herojė buvo plaukikė R. Meilutytė.
Ceremonijos scenoje šiemet rikiavosi dar neregėto ilgumo valdžios atstovų eilė – ne tik Seimo pirmininkas V. Gedvilas, jo pavaduotojas A. Sysas, bet ir jaunoji Seimo socialdemokratų žvaigždutė J. Požėla, net buvęs Varėnos meras, vidaus reikalų viceministras E. Jankevičius.
Ar šie veikėjai nebus panašūs į STT agentus? Ar sportas ir sportininkai jiems nebus reikalingi tik tam, kam neretai reikalingos galios STT pareigūnams – reklamai?
