Įsakymą dėl D. Grybauskaitės premijavimo, anot jo, pasirašė vienas iš Sausio 13-osios bylos kaltinamųjų Valentinas Lazutka.
„2012-ųjų - pernai - gruodžio devynioliktąją LRT laidoje išgirdau ponios D. Grybauskaitės patvirtinimą, kad ji Aukštojoje partinėje mokykloje su desantininkais stumdėsi gruodžio mėnesį - reiškia, 1990-ųjų, nes 1989-ųjų gruodį jų ten dar nebuvo. Rūta Janutienė man pranešė, kad D. Grybauskaitės darbo byloje rado 1990 metų liepos Lazutkos įsakymą dėl ponios D. Grybauskaitės premijavimo už gerą darbą“, - Laisvės gynėjų dienai skirtame minėjime Seime sekmadienį teigė Z. Vaišvila.
Lietuvos Nepriklausomybės priešininkas, buvęs LKP CK narys ir Vilniaus komunistų partijos sekretorius V. Lazutka Sausio 13-osios byloje kaltinamas sąmokslo rengimu siekiant užgrobti valdžią ir nušalinti teisėtus valstybės vadovus, dėl daugelio laisvės gynėjų tyčinių kūno sužalojimų, turto sunaikinimo, nacionalinės nesantaikos kurstymo.
1990-1991 metais V. Lazutka kartu su Leonu Bartoševičiumi, Mykolu Burokevičiumi, Juozu Jermalavičiumi ir kitais aktyviai dalyvavo antivalstybinės organizacijos LKP/TSKP ir Lietuvos nacionalinio gelbėjimo komiteto veikloje. Dalis jų buvo nuteista, dalis - pasislėpė.
V. Adamkus: "Z. Vaišvila savo kalbai galėjo pasirinkti kitą vietą"
Kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus svarstė, ar Z. Vaišvila tokiai kalbai pasirinko tinkamą vietą - iškilmingą Sausio 13-osios minėjimui skirtą renginį.
„Žmogus surinko daug faktų, žino tuos faktus. Mano klausimas tiktai toks: aišku, visiems reikia tuos dalykus žinoti, tik aš dėl pasirinkimo vietos – ar tokiam minėjime reikia atsistojus datas, skaičius (pateikti – BNS), kalbėti apie tai.
Mano atrodo, galima įvairiose konferencijose tuos klausimus iškelti ir būtina, bet aš manau, kad kada turime tokią pagerbimo dieną, žmonių aukų pagerbimo, iš dalies, galima sakyti, turėtume pasidžiaugti tuo įvykiu, kad yra rezultatas – esame laisvi, esame gyvi. Ir leistis į statistikas... (...)
Mano supratimu, kad galbūt buvo pasirinkta ne ta vieta tiems dalykams skambėti“, - žurnalistams Seime sakė V. Adamkus.
Tuo metu prezidentė Dalia Grybauskaitė Z. Vaišvilos pasisakymo kol kas nekomentuoja.
A. Sakalas: "Sausio 13-ąją pralietas kraujas privertė Vakarų valstybes atsipeikėti"
Iškilmingą posėdį pradėjo Seimo pirmininkas Vydas Gedvilas. "Tradiciškai šią Sausio 13-ąją, esame kartu. Esame kartu, kad prisimintume kruvinuosius 1991 metų Sausio 13-osios įvykius, kad dar kartą apmąstytume jų vietą ir reikšmę mūsų istorijai, mūsų dabarčiai ir ateičiai. Kasmet, kai minime Lietuvos laisvės gynėjų dieną, daugelio mūsų širdyse dar gyvi ir ryškūs prisiminimai, kraują stingdantys šūviai, kraupios akimirkos, ilgai trunkančios nežinios valandos ir dienos. Sausio 13-oji – tai bandymas ne tik sušaudyti Lietuvos nepriklausomybę, bet ir sustabdyti laisvėjančių tautų veržimąsi, norą kurti savarankišką gyvenimą, atgauti laisvę, atgauti nepriklausomybę.
Tikrąjį lietuvių tautos ryžtą ir pasiaukojimą parodė Sausio 13-osios įvykiai. Jie pareikalavo nemažai aukų: apie 700 žmonių buvo sužeisti, 14 žuvo. Dauguma jų – tremtiniai ir iš tremtinių šeimos, likę gyvi po sibirų, daug jaunų. Visi jie – iš pačių tautos gelmių. Lietuvos laisvė ir ateitis žuvusiems buvo brangesnė už jų pačių laisvę, už jų gyvenimą. Ir visi jie – jau amžini, amžiams mūsų, mūsų tautos atminty. Jiems – gili mūsų pagarba", - kalbėjo V. Gedvilas.
Laisvės gynėjų dienai skirtame minėjime Seime Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Aloyzas Sakalas pabrėžė, kad Sausio 13-ąją Lietuvoje pralietas kraujas privertė Vakarų valstybės atsipeikėti nuo Michailo Gorbačiovo pradėtos pertvarkos sukeltos „euforijos“ ir pripažinti Lietuvos nepriklausomybę tarptautiniu mastu.
„Vakarų demokratijos valstybės buvo užliūliuotos pasaulio galingųjų dažnai kartojamos maldelės tik nepakenkti M. Gorbačiovui, tik nepakenkti M. Gorbačiovui, nes kitaip atsieit gali sustoti M. Gorbačiovo pradėtas Tarybų Sąjungos pertvarkos procesas. Ir tik sausio 13-ąją pralietas kraujas privertė jas atsipeikėti ir suabejoti M. Gorbačiovo pertvarkos kokybe“, - kalbėjo A. Sakalas.
„Tik po sausio įvykių Vakarai suprato, jog gorbačiovinė pertvarka neužtikrina demokratijos, nesudaro pakankamų sąlygų tautų laisvės siekiams“, - sakė A. Sakalas.
A. Terleckui įteikta Laisvės premija
Iškilmingo minėjimo metu sekmadienį priešsovietinio pasipriešinimo dalyviui, kovų už Lietuvos nepriklausomybę veteranui Antanui Terleckui įteikta Laisvės premijos skulptūrėlė. Šios premijos sumanytojas, Seimo narys Petras Auštrevičius pabrėžė, jog A. Terleckas nedarė jokių kompromisų su sovietiniu režimu, priešinosi jam gerokai iki M. Gorbačiovo viešumo ir demokratizacijos laikų. Praėjusiais metais tokia premija buvo įteikta Rusijos disidentui, Lietuvos laisvės bylos rėmėjui Sergejui Kovaliovui.
A. Terleckas ilgus metus kalėjo SSRS lageriuose.
Iš Seimo tribūnos A. Terleckas pasakojo, kaip jis pasirinko taikų pasipriešinimo komunistiniam totalitarizmui kelią.
"Jau 1945 m. tėvas man pasakė: sūnau, ruoškis kovai su bolševikais. Nuėjau į mišką, bet partizanai manęs nepriėmė, buvau per jaunas, vietoj ginklo liepė imti knygą", - kalbėjo A. Terleckas.
Didelę kalbos dalį A. Terleckas skyrė pasikėsinimu įvykdyti kaltinamai Eglės Kusaitės gynimui.
"Mūsų teisėsauga tarnauja Rusijos saugumo tarnybai, FSB. Toji byla yra FSB surežisuota", - karštai tikino A. Terleckas.
„Terorizuojami aukščiausieji valstybės asmenys, persekiojami partizanų giminės. Labai gaila, kad valdžios atstovai stengiasi kurti viską taip, kaip buvo Sovietų Sąjungoje. Kas sugalvojo mūsų VSD pareigūnams prisūti antpečius, kaip buvo KGB? Baisu, kad Ignalinos AE uždaryti skirtas milijonas dingo“, - įvairius priekaištus Lietuvos valdžiai savo ilgoje kalboje žėrė A. Terleckas. Šios premijos sumanytojas, Seimo narys Petras Auštrevičius pabrėžė, jog A. Terleckas nedarė jokių kompromisų su sovietiniu režimu, priešinosi jam gerokai iki M. Gorbačiovo viešumo ir demokratizacijos laikų.
Praėjusiais metais tokia premija buvo įteikta Rusijos disidentui, Lietuvos laisvės bylos rėmėjui Sergejui Kovaliovui.
Po iškilmingo minėjimo vidurdienį Nepriklausomybės aikštėje vyko Valstybės vėliavos pakėlimo ceremonija.
Sausio 13-oji Lietuvoje minima kaip Laisvės gynėjų diena, pagerbiant žuvusiuosius 1991 metų sausio 13 dieną per sovietų kariuomenės veiksmus Vilniuje.
Sovietai tuomet karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo SSRS.
Sovietų kariuomenei ir specialiesiems daliniams užimant Televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, žuvo 14, nukentėjo daugiau kaip tūkstantis beginklių žmonių.
Nors kariškiams pavyko užimti Televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, jie neišdrįso pulti tūkstančių žmonių saugomo tuometinės Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pastato.
