Visiems laikams dešimtmečiais vaikais likusių Simono Bučkaus, Aurimo Petkaus, Mindaugo Kubiliaus tėvai kasmet mini jų gimtadienius.
Tačiau dovanas savo vaikams jie tegali atnešti prie jų kapo. Tai būna didesnis gėlių krepšelis ar kokia nors kapavietės puošmena.
Šiemet jie visi būtų sulaukę 16 metų ir mokytųsi priešpaskutinėje pagrindinės mokyklos klasėje, kurtų ateities planus.
Girto kelių policininko siautėjimas automobiliu 2007 metų lapkričio 7 dieną lėmė, kad trys iš mokyklos ėję ketvirtokai savo namų nepasiekė.
Paženklino žūties vietą
Prieš penkerius metus Lietuvą sukrėtusi tragedija Aleksandrijos kaime iki šiol nepamiršta.
Aleksandrijos kaimo seniūnas Edmundas Bertulis teigia, kad žmonės kiekvieną rudenį prisimena šią kraupią nelaimę.
Užmiršti jos neleidžia ir vaikų žūties vietoje pastatyti nedideli paminklai.
Praeidamas pro šią vietą dažnas vyresnio amžiaus žmogus persižegnoja.
Atminimo ženklai pastatyti toje vietoje, kur po nelaimės buvo rasti žuvusių vaikų kūnai.
Toje vietoje, kur gulėjo krauju paplūdę Aurimas ir Mindaugas, nedidelis paminklas vaizduoja atverstą knygą.
Kiek atokiau, kur S. Pauliko vairuojama mašina nubloškė Simoną, stovi nedidelis akmeninis kryžius.
Dideliu greičiu lekiantis automobilis įsirėžė į žvyruota šalikele einančių vaikų būrį.
Dabar kelkraštyje paklotas šaligatvis, nuo važiuojamosios kelio dalies atskirtas aukštu apvadu.
Šioje mokyklos link vedančioje gatvėje šaligatvis atsirado kitą pavasarį po nelaimės.
„Ką darysi, kad valdžia eina nelaimėms iš paskos.
Jei toks šaligatvis būtų buvęs tuomet, tokia skaudi nelaimė gal ir nebūtų įvykusi”, – atsiduso žuvusio Simono motina Laima Bučkuvienė.
Privalo atlikti bausmę
Rimstantį tėvų sielvartą neseniai vėl atgaivino pranešimas apie S. Pauliko bandymą pirma laiko išeiti į laisvę. Jam skirta nelaisvės bausmė pasibaigs tik 2016 metų lapkritį.
Buvusį policininką Vilniaus apylinkės teismas šią savaitę nusprendė palikti už grotų.
Tokią nutartį priėmusi teisėja Lilija Tarčevskaja mano, kad už sunkų nusikaltimą S. Paulikui skirtos bausmės tikslai dar nėra pasiekti.
Tačiau šią nutartį jis turi teisę apskųsti.
Žuvusių vaikų tėvai įsitikinę, kad anksčiau į laisvę jis mėgins veržtis dar ne kartą.
„S. Paulikas daro taip, kaip jo vietoje dabar pasielgtų kiekvienas. Atlikus daugiau nei pusę bausmės teisę anksčiau išeiti į laisvę suteikia įstatymas.
Bet aš tokio įstatymo nesuprantu. Jei teismas skyrė 9 metus, tai tokią bausmę jis ir turi atlikti”, – įsitikinęs Adomas Kubilius.
Iš pradžių teismas S. Paulikui buvo skyręs 10 metų nelaisvės. Vėliau išnagrinėjus jo skundą bausmės laikas buvo sumažintas metais.
Mokama kompensacija – ašaros
Kiekvieno žuvusio vaiko šeimai teismas iš S. Pauliko priteisė po 300 tūkst. litų.
Tragedijos paliestos šeimos net buvo patyrusios pavydžių žvilgsnių – girdi, štai kaip praturtės iš nelaimės.
„Mes suprantame, kad priteistų pinigų niekuomet nematysime. Iš pataisos namų, kuriuose S. Paulikas atlieka bausmę, kas mėnesį gauname po 18 litų.
Pajuoka, ir tiek, bet ką darysi”, – piktinosi Aleksandrijos kaimo mokyklos valgykloje dirbanti Aurimo motina Rasa Petkienė.
Kiekvienas papildomas litas šeimai yra svarbus.
Vyresnioji Petkų duktė Akvilė – jau vienuoliktokė. Jaunėlė Iveta eina į devintą klasę.
Išlaidų augančioms merginoms – vis daugiau.
Greitai jas reikės leisti į aukštesnius mokslus.
Tačiau R. Petkienei svarbi ne iš S.Pauliko gaunamų pinigų suma, o žinia, kad bent taip vaikus pražudęs policininkas atgailauja.
Nori, kad skola slėgtų ilgai
Pasklidus žiniai, kad S. Paulikas gali išeiti į laisvę dar šiemet, kaime kai kas kalbėjo, kad šeimoms taip būsią geriau.
Iš pradėjusio dirbti skuodiškio algos žuvusiųjų šeimos sulauks didesnių išmokų.
Tačiau šeimos didesnių S. Pauliko pinigų nelaukia.
„Tegul geriau sėdi iki pat bausmės pabaigos ir siunčia po tuos 18 litų.
Išėjęs į laisvę jis išvažiuos į užsienį ir nusikaltimą visai užmirš. Tada norint prisiteisti iš jo algos mums patiems tektų samdyti antstolį.
Anksčiau ar vėliau jis išeis į laisvę, o atlikta bausmė jam liks tik slogus prisiminimas.
Žalai atlyginti iš viso priteistas beveik milijonas litų ir yra tikroji bausmė, kuri jį turi persekioti visą gyvenimą”, – nejučia drėko A. Kubiliaus akys.
„Aš ir nenorėčiau, kad S. Paulikas anksčiau atsiskaitytų su mumis.
Priteistas žalos atlyginimas yra sąžinės skola ir jį turi slėgti iki pat mirties”, – įsitikinusi L. Bučkuvienė.
Sūnų pasigenda iki šiol
Tragedija suvienijo iki nelaimės tik iš matymo viena kitą pažinojusias tris viename kaime gyvenančias šeimas.
Lapkričio 7-ąją, žūties dieną, jos kartu eina į mišias bažnyčioje vaikams atminti, dažnai susitinka prie berniukų kapų: Simonas, Aurimas ir Mindaugas palaidoti vienas šalia kito.
Šeimų namuose matomoje vietoje iki šiol padėtos gedulo juostele perrištos žuvusių berniukų nuotraukos.
„Savo berniukus prisimename nuolat.
Gal dabar tik kiek ramiau reaguojame”, – tai ištarusi L. Bučkuvienė skubiai nusišluostė netikėtai ištryškusią išdavikišką ašarą.
Bene labiausiai dabar paaugusio sūnaus reikėtų ištuštėjusiuose A. Kubiliaus namuose.
Dvi vyresnės jo dukterys jau gyvena atskirai.
Jaunėlė Veronika finansus studijuoja Klaipėdos kolegijoje ir tėvų namus aplanko tik savaitgaliais ir per šventes.
Džiaugiasi naujagime
Džiugiausios permainos per tuos nuo nelaimės prabėgusius penkerius metus – Bučkų šeimoje.
Beveik prieš dvejus metus balandį jiems gimė dukrelė Saulė.
Gal dvi dukteris auginanti šeima norėjo berniuko, kuris simboliškai būtų tapęs žuvusio Simono pamaina?
L. Bučkuvienė purtė galvą: „Tiesiog norėjome auginti dar vieną vaikelį, kuris mums sumažino sielvartą.”
Šeima dabar užsiėmusi savo namo remontu. Iki šiol remontuoti nebuvo kada.
Namą Bučkai pirko prieš pat nelaimę. Simonas jame nesuspėjo net Kalėdų sutikti.
Po nelaimės ne remontai buvo galvoje.
Vėliau gimė dukrelė. Vis trūko pinigų. Jų šeima prasimanė, kai vyras įsidarbino statybininku Norvegijoje.
Bijo išleisti vaikus vienus
Tuo metu, kai šnekučiavomės L. Bučkuvienės namuose, aštuntokė Monika ir ketvirtokė Emilija dar buvo mokykloje.
„Emilija prieš 5 metus dar buvo per maža, kad suprastų, kas įvyko.
Labiausiai prie brolio buvo prisirišusi metais jaunesnė Monika, ji dažnai Simoną prisimena iki šiol”, – pasakojo moteris.
Ar po tragedijos moteris nesibaimina vienų dukterų leisti į mokyklą?
„Kai po nelaimės pradėjome jas į mokyklą vežioti automobiliu, taip iki šiol ir vežu.
Tik pastaruoju metu iš mokyklos namo jau dabar sugrįžta pačios”, – sakė L. Bučkuvienė.
Po tragedijos savo vaikus į mokyklą automobiliais ilgą laiką vežiojo beveik visi Aleksandrijos kaimo gyventojai baimindamiesi akimirksniu prarasti savo atžalas.
S. Paulikas girtauja ir už grotų
* Lygtiniam S. Pauliko paleidimui iš kalinimo įstaigos nepritarė ir Vilniaus pataisų specialioji komisija, ir Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra.
* Pataisos įstaigoje namų ūkio aptarnavimo brigadoje valgyklos darbininku dirbantis S. Paulikas už gerą elgesį, stropų darbą ir mokymąsi skatintas šešis kartus. Tačiau prieš pusketvirtų metų pataisos namuose jis buvo aptiktas neblaivus – už tai jam teko 10 parų praleisti izoliatoriuje.
* Pats S. Paulikas teigia, kad priklausomybės alkoholiui jis neturi ir alkoholio vartojimą gali kontroliuoti. Savo prašyme buvęs policininkas tvirtina, kad jo nusikaltimas padarytas ne tyčia, o iš neatsargumo.
* „Mano paleidimui nepritarusi komisija neskyrė dėmesio į resocializacijos ir integracijos svarbą, neatsižvelgė į tai, kad laisvėje dirbau policijoje, laikiausi įstatymų”, – savo prašyme rašė S. Paulikas.
* Jis tikino, kad yra įvykdęs individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja adaptacijos bei socialinėse programose, sporto ir kultūros renginiuose, o pakartotinio nusikalstamumo rizika yra menka.
* „Manau, kad galiu toliau atlikti man skirtą bausmę neizoliuotas nuo visuomenės – būdamas laisvėje daugiau uždirbčiau ir galėčiau greičiau padengti teismo priteistus civilinius ieškinius”, – teisėjos širdį minkštino S.Paulikas.
Avarijos kaltininką slėpė policininkai
* 2007 metų lapkričio 7 dieną po pietų S. Paulikas nuosavu automobiliu BMW Aleksandrijos kaimo gatvėje lenktyniavo su „Audi”. Lėkdamas dideliu greičiu BMW partrenkė ir mirtinai sužalojo tris šalikele namo iš mokyklos einančius dešimtmečius.
* Iš karto po įvykio BMW vairavęs S. Paulikas ir kartu su juo važiavęs kitas policijos patrulis Mantvydas Kringelis persėdo į Aleksandrijos kaimo gyventojo Vytauto Juočio vairuojamą „Audi” ir paspruko.
* Apie 15 valandą S. Paulikas buvo atvežtas į Skuode esančias jo pažįstamo dirbtuves. Tuo metu čia buvo dar du S.Pauliko draugai. Jiems pareigūnas pasisakė padaręs avariją, kurioje žuvo vaikai.
* Tuo metu S. Paulikas paskambino Skuodo policijos komisariate budėtojų dalyje dirbusiam broliui Giedriui ir pranešė apie įvykį.
* Dirbtuvėse buvęs pažįstamas S. Pauliką savo automobiliu nuvežė į Klaipėdą, kur jis susitiko su šio miesto viešosios policijos Eismo priežiūros skyriaus magistralinių kelių priežiūros būrio patruliu Giedriumi Kovu.
* Tuo metu viename Klaipėdos viešbutyje buvo užsakytas kambarys. Jame apsistojo S. Paulikas ir jo pažįstamas.
* Kitą rytą S. Paulikas buvo parvežtas į Skuodo rajoną. Šauklių kaime jis persėdo į brolio mašiną ir praėjus 17 valandų po įvykio atvyko į policiją.
* Pareigūnams S. Paulikas neigė buvęs girtas. Alkoholio neužfiksavo ir kraujo bei šlapimo tyrimai. Tačiau jo girtumas teisme buvo įrodytas liudytojų parodymais.
