Malis dar neseniai laikytas pavyzdiniu demokratijos Afrikoje sėkmės atveju. Tačiau šalies šiaurinę ir rytinę dalis kontroliuojantys islamistai – etniškai nuo juodųjų afrikiečių besiskiriančios tuaregų gentys – nori atsiskirti nuo pietų ir įgyja vis daugiau galios.
„Mama apie islamistų judėjimą sostinės link kalbėjo jau prieš porą mėnesių, – pasakojo nuolat su tėvais ryšį palaikantis muzikantas, – bet padėties rimtumą supratau tik tada, kai sukilėlius ėmė stabdyti karinės prancūzų oro pajėgos, prasidėjo bombardavimai.“
Tiesa, dėl neramumų gimtojoje Afrikoje V. Diawara buvo priverstas atsisakyti savo kasmetinės tradicijos – lankyti šeimą Kalėdų laikotarpiu. Muzikantas pasakojo, kad nevykti prašė patys tėvai, mat kur nors išeiti iš namų nebuvo galima.
Artimiausiu metu V. Diawara vykti į Malį lankyti šeimos ar vaikystės draugų tikrai neketina. Pasak muzikanto, ne tik Malio, bet ir visos Europos bei JAV laukia ilgai užtruksiantys neramumai, mat vien sukilėlių valdoma teritorija prilygsta Ispanijos plotui.
Paryžiaus kišimąsi į buvusios kolonijos vidaus reikalus jis vertina kaip grėsmę visam senajam žemynui. „Sukilėliai ir juos palaikantys tai neabejotinai priima kaip išpuolį prieš islamą“, – teigė V. Diawara.
Jis neslėpė Prancūzijos įsikišime įžvelgiantis ne vien ideologinių, bet ir ekonominių sumetimų. „Malyje neseniai buvo rasti dar nepradėti eksploatuoti naftos ištekliai, bet yra ir svarbiausias narkotikų kelias iš Afganistano į Europą“, – pasakojo muzikantas.
Sukilėliai gavo lemiamą pagreitį po to, kai Libijoje krito Muammaro Gaddafi režimas, o įtakingas tuaregų pulkininkas Mohammedas Najimas grįžo į Malį.
Sparčiai besiveržusius islamistus Malio vyriausybei penktadienį pradėjo padėti Prancūzija, įsitraukusi į konfliktą oro pajėgomis. Nors Paryžius tikisi greitos ir efektyvios karinės operacijos, ekspertai tuo abejoja.
