Kenčia nuolatines patyčias
Jurbarkietė Vida (tėvų ir mokinių vardai pakeisti dėl nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos informacijos) jau kuris laikas priversta savo paauglį sūnų lydėti į mokyklą ir pasitikti po pamokų, nes pakeliui vaiko vis patyko į smurtą linkę jo klasės draugai.
Moteris pasakojo, kad priekabiavimas prie sūnaus prasidėjo tuomet, kai ji uždraudė į namus parsivesti kaimynės automobilį subraižiusį klasės draugą. 2011-ųjų lapkritį penktoje klasėje besimokančiam berniukui buvęs draugas sulaužė ranką, praėjusį gruodį einant iš mokyklos namo tas pats vaikas su kitu bendraklasiu Vidos sūnų taip suspardė ir sumušė, kad gydytojams įtarus galvos smegenų sutrenkimą vaikas keletą dienų gulėjo ligoninėje.
Kiek sykių Rimutis buvo niuksuojamas ir pešiojamas, kiek kartų jo kuprinė buvo paslėpta ar „skrido“ į krepšį, kiek kartų vaikas buvo vadinamas bjauriausiomis pravardėmis, bauginamas, kad bus sulaužyta ir antra ranka – niekas nesuskaičiuos, nes Vidos įsitikinimu, mokykloje tai laikoma nekalta pramoga. Apie kasdienes patyčias vaikas bijo pasisakyti net mamai, nes kai ji nueina į mokyklą ieškoti teisybės, Rimas kenčia dvigubai.
Patyčios ir smurtas šeštokų klasėje nei auklėtojai, nei kitų vaikų tėvams nėra paslaptis, nes nuo išdykėlio, už bendraamžius gerokai augesnio ir stipresnio Roko kenčia ne vienas toje klasėje besimokantis vaikas. Tik kiti tyli, nesiskundžia, o Vida kaskart informuoja direktorių, nes nebežino, ko dar gali sulaukti. 2011 m. lapkričio mėnesį dėl sulaužytos sūnaus rankos ji kreipėsi į savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių, jo vedėja Laima Gardauskienė informaciją apie smurtą mokykloje perdavė rajono policijos komisariato pareigūnams.
Nors teisėsaugininkai dėl jauno įtariamojo amžiaus atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, konstatavo, kad jo poelgiuose buvo Baudžiamajame kodekse aprašytų nusikaltimų požymių. Mokykloje tuomet kilo nemažas skandalas, tėvai buvo kviečiami į susirinkimus, su vaikais dirbo psichologai ir socialiniai darbuotojai, Vidos sūnui ranką sulaužiusio vaiko tėtis tėvų susirinkime atsiprašė, todėl moteris patikėjo, kad santykiai tarp vaikų klasėje nebebus tokie įtempti.
Tyčiojasi, bet nereguliariai?
Bet praėjo vos metai ir vaikas vėl atsidūrė ligoninėje. Gruodžio 6-osios popietę paskambinusi sūnui Vida išgirdo, kad jis verkia. Atkakliai klausinėjamas vaikas prisipažino, kad jį vėl sumušė Rokas. Įsisodinusi sūnų į automobilį moteris iškart nuvažiavo pas mokyklos direktorių, o vėliau apsilankė Švietimo skyriuje. Šeštokas pasakojo, kad einant namo jį pasivijo du klasės draugai, išprausė sniege, paskui pargriovė ir spardė, taikydami į krūtinę, pilvą ir kojas. Kuo gavo į smilkinį, Rimas neatsiminė, tačiau Švietimo skyriuje kalbantis su vyr. specialiste Zita Tytmoniene šeštokui pasidarė bloga ir valdininkė patarė motinai kuo greičiau jį vežti į ligoninę
„Tą dieną man atrodė, kad mokyklos direktorius sureagavo žmoniškai. Jis pasakojo, kad su Roku dirba psichologai ir socialiniai pedagogai, bet greičiausiai jų pokalbiai nepadeda. Direktoriui palikau raštą, kad mano vaikas buvo sumuštas, ir informavau, kad eisiu į policiją. Prieš šv. Kalėdas susitarėme, kad nuo Naujųjų metų grėsmę bendraamžiams keliantis vaikas bus perkeltas į kitą mokyklą, bet po atostogų palydėjusi savo sūnų į pamokas pamačiau, kad jis ir vėl mokysis kartu“, – nusivylimo direktoriaus neveiklumu neslėpė Vida.
Pasiteiravusi, kodėl direktorius neįvykdė savo pažado, moteris išgirdo, kad jis neturi įgaliojimų išvyti smurtaujantį šeštoką iš mokyklos.
„Man paaiškino, kad mokykla turi padėti Rokui adaptuotis ir kad jie dar neišnaudojo visų galimybių. Bet juk tam turėjo visus metus! Ir kodėl vienam reikia padėti, o kiti, kenčiantys patyčias ir priekabiavimus, kažkodėl ignoruojami? Man atrodo, kad padėti pirmiausia reikia nukentėjusiajam, o ne skriaudikui. Bet direktorius sako, kad patyčios nereguliarios, todėl nereikia jų sureikšminti“, – stebėjosi Vida.
Po atostogų mokykloje pabuvęs vos vieną dieną Vidos sūnus susirgo. Tačiau nepalyginamai didesnį nerimą nei sūnaus liga moteriai kelia vaiko nervinė būklė. Rimutis naktimis sapnuoja košmarus, šoka iš lovos, šaukia, kad nenori eiti į mokyklą. Gydytoja jam išrašė žolinių raminamųjų, patarė pakeisti aplinką. „Bet kai nerimu pasidalijau su direktoriumi, man buvo pasakyta, kad vaiko nerimo priežasčių pirmiausia reikia ieškoti šeimoje. Supratau, kad bus siekiama mane parodyti kaip blogą, savo vaikui stresą keliančią motiną“, – neslėpė apmaudo moteris.
Kalta ne mokykla
Mokyklos direktorius Viljamas Bakšys įsitikinęs, kad ne mokykla kalta, jog vaikų santykiai „ne visiš-kai tinkami“ ir jie nemoka spręsti tarpusavio konfliktų.
„To sniego mūšio, dėl kurio dabar kyla tiek daug aistrų, aš nepriskirčiau prie sunkių patyčių atvejų. Viskas prasidėjo žaidimu, o baigėsi ašaromis. Vienas dar norėjo mėtytis sniegu, kitas pasijuto pažemintas – ir kilo konfliktas. Ar jis baigėsi smurtu, negaliu pasakyti, nes į šį klausimą atsakys teisėsauga“, – tvirtino direktorius.
Pasak V. Bakšio, pedagogams nėra labai svarbu, kuo tas konfliktas baigėsi, nes kaip bebūtų buvę, vis tiek atsitiko negeras dalykas ir dabar reikia normalizuoti santykius klasėje. „Mums svarbu, kad vaikas suprastų, jog padarė blogai. Nei papeikimas, nei policijos tyrimas nieko nepakeis. Ką reiškia papeikimas, vaikas nesupras, nes nepajus jo pasekmių, o policija jo vis tiek nenuteis, dėl to tik sustiprės nebaudžiamumo jausmas. Kreipdamiesi į policiją tėvai neteisingai daro, vaikus reikia auklėti pedagoginėmis priemonėmis, ir kas žino, kas būtų atsitikę, jei tų priemonių netaikytume“, – svarstė V. Bakšys.
Direktorius tvirtino, kad perkelti vaiką į kitą mokyklą jis neturi įgaliojimų, nes tai yra įstatyme numatyta minimalios priežiūros priemonė, kurią gali taikyti tik savivaldybės komisija. Tačiau į tokią komisiją V. Bakšys nesikreipė. „Manau, kad dar turime kitų auklėjimo priemonių, bet kol tėvai neišmoks spręsti konfliktų, tol ir vaikai taip elgsis“, – tvirtino mokyklos direktorius. Šeštokų santykiai jam nekelia didelio nerimo, nes nuolatinės įtampos klasėse nėra, o berniukai susimuša anaiptol ne kasdien.
Iš šalies geriau matyti?
Šeštokų konflikto priežastis dar iki savivaldybės administracijai sudarant darbo grupę pradėjusi aiškintis Švietimo skyriaus vyr. specialistė Z. Tytmonienė sakė neabejojanti, kad Vidos sūnus patyrė smurtą. Kadangi užfiksuotas ne vienas, o trys smurto atvejai prieš kelis vaikus, specialistė mano, kad susiformavo ydinga sistema. Z. Tytmonienė tvirtina, kad mokyklos direktoriui buvo rekomenduota kreiptis į Vaiko gerovės komisiją dėl šeštoko perkėlimo į kitą mokyklą, bet jis to nepadarė. Vyr. specialistė mano, kad berniuko perkėlimas į kitą mokyklą būtų buvusi pati geriausia išeitis, nes vaikas komunikabilus, jam nėra sunku prisitaikyti prie naujo kolektyvo.
„Mokykla turi įvairiausių priemonių padėti ir smurtaujantiems, ir nuo smurto bei patyčių kenčiantiems vaikams, tačiau neradau dokumentų, kad jos iš tiesų buvo taikomos. Kai berniukui buvo sulaužyta ranka, direktorius tvirtina pareiškęs smurtautojui nuobaudą, bet tokio įsakymo mokykloje nėra. Neklauskite kodėl, pati to dar nežinau“, – sakė Z. Tytmonienė.
Švietimo skyriaus vyr. specialistė stebėjosi mokyklos psichologės sprendimu kviesti pokalbiui visus tris „sniego mūšyje“ dalyvavusius vaikus. „Man atrodo, kad sumuštas ir susigūžęs vaikas prie skriaudikų savo širdelės tikrai neatvers ir psichologo pasitikėjimo neįgaus. Gal reikėtų kalbėtis su kiekvienu atskirai? Kai žinau, jog per metus Lietuvoje nusižudo visa mokinių klasė, tokie atvejai man kelia siaubą“, – neslėpė Z. Tytmonienė.
Specialistė įsitikinusi, kad Vidos sūnaus elgesio pakitimai ir nenoras eiti į mokyklą yra tiesiogiai susiję su klasėje patiriamomis neigiamomis emocijomis, todėl berniukui reikalinga neatidėliotina pagalba. Valdininkė sakė nesuprantanti, dėl kokių priežasčių mokyklos vadovas šeštokų santykiuose nenori įžiūrėti smurto, ir tikisi, jog komisija, specialiai sudaryta mokykloje kilusiai problemai ištirti, tą išsiaiškins.
Judrus, bet ne monstras
Vienoje miesto kultūros įstaigų dirbantis Roko tėtis neslėpė, kad sūnus kelia šiokių tokių problemų, dėl to yra kviečiamas į mokykloje rengiamus susirinkimus ir turėjo atsiprašyti Roko klasės draugų tėvų. Vyriškis skundėsi, kad jo vaiką gąsdina toje pačioje klasėje besimokantis politiko sūnus ir dėl to kyla konfliktai, bet lyg ir nenoriai kalbėjo apie sūnaus konfliktus su Vidos vaiku.
„Jie draugavo, tas vaikas pas mus ateidavo, dviračiais važinėdavo, darbelius darydavo. Bet po to Rokas pasidarė blogas, o politikas iš viso jį padarė monstru. Aš einu į tą mokyklą, aiškinuosi, ar tikrai taip yra“, – tikino vyriškis.
Jis neslėpė, kad Rokas judrus, gal net hiperaktyvus, jam reikia kažkur išlieti energiją, bet sūnus tikrai nėra blogas ir turi šiltų jausmų, nes namuose prižiūri kačiuką.
Tačiau paklaustas, ar bandė kalbėtis su nukentėjusio berniuko mama, atsiprašyti jų dėl sūnaus sukelto skausmo, vyriškis pripažino, kad to nedarė. Iš jo kalbos buvo galima suprasti, kad yra įsižeidęs dėl nukentėjusių vaikų tėvų bandymo rasti teisybę per institucijas. Jam netgi atrodo, kad už kažką keršijama.
„Buvo į namus atėjusi socialinė pedagogė – kai kalbiesi, tai atrodo, kad vaikas kaip vaikas, niekuo iš kitų neišsiskiria. Gal tik judresnis už kitus, klasės lyderis, dėl to atsiranda visokių problemų“, – neslėpė vyriškis, papasakojęs, kad sėdėjo anglų kalbos pamokoje, stebėjo, kaip Rokas elgiasi, ir pripažino, kad jo sūnus gąsdino klasės draugus toje pačioje mokykloje besimokančiu vyresniu pusbroliu. Socialinei pedagogei teko atvesti jį į šeštokų klasę ir paprašyti pasižadėti, kad nenuskriaus nė vieno vaiko.
Priežastis – ryšiai su šeima
Švietimo skyriaus darbuotojus šokiravo mokykloje atlikta šeštų klasių mokinių apklausa, parodžiusi, kad 87 proc. vaikų susidūrė su patyčiomis, 75 proc. moksleivių pripažino, kad klasėje atiminėjami ir gadinami daiktai, o 90 proc. atsakė, kad turi arba turėjo pravardes.
„Tokie patyčių mastai kelia didžiulį nerimą“, – tikina Švietimo skyriaus vyr. specialistė Z. Tytmonienė.
Tačiau mokyklos direktorius apklausos rezultatus vertina kitaip. „Žmonių santykių skaičiais neišreikši. Vaikai nemoka vertinti, jie neskiria nedraugiškumo nuo patyčių. Jei matyčiau tik atsakymus, o klausimų nežinočiau, man irgi būtų baisu, bet apklausą darė klasių vadovės, o jos nėra tos srities specialistės. Bet rezultatai mums parodė tendencijas ir kryptį, kuria turime dirbti“, – tikino direktorius V. Bakšys.
Vida sakė nerandanti atsakymo, kodėl vienam vaikui mokyklos vadovybė rodo tiek daug atlaidumo, o kitus, skriaudžiamus, tarytum ignoruoja.
Bet atsakymą į šį klausimą, atrodo, žino pats direktorius V. Bakšys, ne kartą kartojęs, kad mokykloje bendraujantys vaikai atspindi tėvų santykius. Direktoriaus V. Bakšio šeimos ryšiai driekiasi į tą patį meno saviveiklos kolektyvą, kuriame dirba Roko tėtis, todėl galima manyti, kad tą žinantis vaikas ir be tėvų palaiminimo jaučia, kad gali leisti sau elgtis šiek tiek kitaip nei kiti klasės draugai. O jei dar girdi, kas namuose kalbama, kaip vertinamos teisybės ieškančios ir savo vaikus ginančios šeimos, svarstoma, kokių priemonių prieš jas reikėtų imtis.
Pajuto kylančią grėsmę
Vida tikina, kad pasikalbėjusi su Roko tėčiu buvo priversta nueiti į policiją ir parašyti pareiškimą dėl grasinimo. „Mane nukrėtė šiurpas, kai jis paklausė, kas bus, jei į kitą mokyklą perkeltas jo sūnus po penkerių metų sutiks mano vaiką mieste? Iš to klausimo pajutau kylančią grėsmę. Keista, kad tokiomis priemonėmis reikia spręsti konfliktus tarp vaikų“, – stebėjosi moteris
Bet ir Vida jau kviečiama į apklausas. Už tai, kad pirmadienį atėjusi į mokyklą sūnaus klasės draugo paklausė, kodėl jis melavo, kad nemušė Rimo, berniuko mama pareigūnams pasiskundė, jog jos vaikas buvo išvadintas melagiu ir aferistu. Tyrėjai pagrasino Vidai, kad turės sumokėti 100–400 Lt baudą už viešosios tvarkos ir rimties pažeidimą.
Provincijoje, kur visi vieni kitus pažįsta, o ryšiai svarbesni už įstatymus, kovoti dėl teisybės sunku. Bet ar suaugusiųjų draugystė, priverčianti užmerkti akis ir nematyti skriaudžiamo vaiko, nepaskatins dar didesnio nusikaltimo ir nenuves iki nepataisomos tragedijos? Tokių atvejų, kai prasiveržia nevaldomas vaikų žiaurumas, mūsų šalyje jau buvo ne vienas.
Prokurorai sako, kad mažųjų nusikaltėlių (vaikams iki 14 metų baudžiamoji atsakomybė netaikoma) siautėjimas nerimo kelia ir Jurbarke. Praėjusią vasarą vidury dienos būrys vaikų užpuolė ir nusiaubė miesto centre veikiančią rūbų parduotuvę. Tėvai atlygino nuostolius jos savininkams, skandalas neiškilo į viešumą. Tačiau niekam ne paslaptis, kad per metus nusikalsta daugiau kaip 70 nepilnamečių. Prokurorai tvirtina, kad vaikų bausti nereikia, juos būtina auklėti, bet nepamiršta pridėti, kad auklėjimas neturi būti pavėluotas. Paprastai sakant, užauginame siaubūnus, nuo kurių gali ir pats gauti per veidą.
