„Tikras vyras turi trenkti alumi ir svogūnais“, – tokį vyriškumo manifestą yra pareiškęs vyriškiausias pasaulyje amerikietis, Tenessee Williamso dramos „Geismų tramvajus“ veikėjas Stenlis Kovalskis.
A. Patackas patriarchalinį mitą sumalė į miltus antradienį Seime pareiškęs, esą, mokslininkų duomenimis, daug alaus geriantys vyrai moteriškėja. Neva alus paskatina moteriškų hormonų gamybą vyriškos lyties atstovo organizme. Ar kažkas panašaus.
Atradimas - pribloškiantis, bet ne visai naujas. Dar XIX a. vokiečių mąstytojas Georgas Hegelis išmąstė kažką panašaus: „Kuo daugiau išgeri alaus, tuo mažiau norisi moterų“.
Jeigu taip, tada aišku, kodėl mažėja lietuvių, alaus gėrikų tautos gyventojų skaičius. Ne tik dėl emigracijos. Ir aišku, kodėl lietuvaitės kariasi ant kaklo arabams – šie negeria alaus, todėl yra tikri vyrai, savo žmonas uždaro namuose, muša ir kitaip vyriškai „myli“.
Negalima visiškai tikėti mokslininkais, kai jie skelbia medicininius tyrimus apie alų. Viskas priklauso nuo to, ar tyrimus užsako aludariai, ar vyndariai, ar farmacininkai.
Teko matyti Austrijos kardiologų tyrimų duomenis, skelbiančius, kad saikingas kiekis silpno alaus neva padeda apsisaugoti nuo širdies ligų, nes aluje gausu B vitamino. Bet neteko girdėti, kad gydytojai širdies ligomis sergantiesiems išrašytų receptą – po bokalą alaus per dieną. Poliklinikos lūžtų nuo „širdininkų“ eilių.
Teoriją apie alų kaip vyrų moteriškėjimo katalizatorių A. Patackas paskelbė, Seime verdant mūšiui dėl vadinamųjų bambalių. Kairiųjų dauguma pakeitė anksčiau konservatorių daugumos balsais priimtas Alkoholio kontrolės pataisas, pagal kurias buvo uždrausta prekyba didesnės nei vieno litro talpos ir stipresnio nei 7,5 laipsnio alumi.
Šalininkai ir priešininkai taip įnirtingai laužė ietis, kad atrodė, jog šalies ekonomika, politika ir kultūra visiškai priklauso nuo to, į kokios talpos butelius ir kokio stiprumo alus bus pilstomas.
Daugiau kaip 60 proc. prieš Visagino AE statybą balsavusių piliečių lieka nežinioje iki kovo vidurio, ar jų, AE priešininkų balsų dauguma išrinktas Seimas vykdys referendumo metu pareikštą valią.
Tarp Lietuvos, ES narės parlamento narių – keturi kandidatai sėsti į už grotų. Trims teisinė neliečiamybė jau panaikinta, atėjo eilė ketvirtajai - „Drąsos kelio“ lyderei N. Venckienei.
Tačiau pirmiausia Seimas ėmėsi bambalių. Žinoma, klausimas pakankamai svarbus, nes jis liečia mažuosius alaus gamintojus, taigi smulkųjį verslą. Be stipraus alaus didelėse talpose Biržų rajonas bankrutuotų – Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, didžiausios įplaukos į valstybės ir savivaldybės biudžetą Biržų rajone gaunamos iš vietinių alaus daryklų.
Negalima negirdėti ir prekybos alumi liberalizavimo priešininkų argumentų. Lietuviai maukia vis smarkiau, girtuoklių amžius vis jaunėja.
Praėjusiais metais vien Kauno priklausomybės ligų centre buvo gydoma per 200 nepilnamečių, jų tarpe – 11 metų vaikas. Galima numanyti, jog į girtavimo liūną jie puolė ne škotišką viskį gerdami.
Stiprus ir pigus alus – lengviausiai pasiekiamas svaigalas, taip pat ir nepilnamečiams.
Deja, šis gėrimas – tai patikimiausias smulkių verslininkų – mažųjų daryklų, kaimų parduotuvių ramstis. Blaivybės riteriai, atimdami iš vargetos lazdą, nepasiūlo modernaus ramento.
Ką valdžia gali pasiūlyti smulkiesiems verslininkams, kokio verslo imtis šalyje, kurioje nėra įdiegta kooperacija, maisto perdirbimo rinką ir prekybą užvaldžiusios monopolijos?
Jeigu tarsime, kad bambalių šalininkai eina lengviausiu keliu, modeliuodami nuo „Žaibo“ alaus apsvaigusį biudžetą, tai ir blaivininkai nesivargina sukti galvos: uždrausti, apriboti, padidinti kainas.
Šiame fone A. Patacko pasisakymas skambėjo kaip originali girtavimo prevencija: jis nebarė vyrų, nepamokslavo, negrasino pragaru. Tik pakišo mintį: gersite – subobėsite.
