Skaudų buvusios Lietuvos dešiniųjų valdžios akibrokštą patyrė garsi Baltarusijos opozicijos atstovė, antibranduolinio judėjimo lyderė Tatjana Novikova, protestuojanti prieš Visagino atominės elektrinės projektą.
Minsko režimo persekiojama baltarusė tik internete galėjo stebėti, kaip praėjusių metų rudenį Lietuvoje vyko debatai dėl atominės elektrinės ir referendumas.
Mat būtent tuo metu T. Novikova kažkodėl buvo įtraukta į Lietuvoje nepageidaujamų asmenų sąrašą.
Lietuvos pareigūnai iš juodojo sąrašo šią kaimyninės šalies aktyvistę išbraukė tiktai kiek aprimus „atominėms aistroms”.
Oficialusis Vilnius gruodžio 10-ąją nusprendė, kad skydliaukės vėžiu serganti moteris Lietuvai jau nebepavojinga.
Tačiau tuo ši istorija nesibaigė.
Pažeminimą patyrusi baltarusė teisybės mėgina ieškoti teisme.
Pasieniečiai bandė raminti
T. Novikova į Lietuvą atvyksta dažnai. Prieš branduolinę energetiką nusiteikusi aktyvistė ne kartą čia rengė protesto akcijas.
Praėjusių metų rugsėjo 26 dieną baltarusė ketino dalyvauti Vilniuje vykusioje konferencijoje, skirtoje branduolinei atominei energetikai.
Tačiau tądien moteriai bandant įvažiuoti į Lietuvą mūsiškiai pasieniečiai pareiškė, kad mūsų šalyje ji yra nepageidaujamas asmuo.
Lavoriškių pasienio kontrolės punkte buvo sustabdytas ir kitas Baltarusijos aktyvistas, kampanijos „Astravo atominės elektrinės statyba yra nusikaltimas” koordinatorius Mikalajus Ulasevičius.
Mūsų šalies pasieniečiai Baltarusijos aktyvistę dar bandė raminti: esą draudimas įvažiuoti galioja tik tris mėnesius.
Tačiau tokio draudimo priežasties pareigūnai nenurodė.
„Buvau priblokšta. Juk jūsų šalį visada laikiau demokratiška”, – „Lietuvos rytui” sakė opozicijos atstovė.
T. Novikova šiomis dienomis vėl atvyko į Vilnių. Ji mėgina išsiaiškinti, kodėl Lietuvai laikinai buvo tapusi nepageidaujama.
Politinis sprendimas
Įtraukti aktyvistę į juodąjį sąrašą praėjusių metų rudenį užsimoję Lietuvos užsienio reikalų ministerijos atstovai su tokiu siūlymu kreipėsi į Migracijos departamentą.
Šiuo metu T. Novikovai labiausiai rūpi motyvai, dėl kurių ji nebuvo įleista į mūsų šalį referendumo dėl atominės elektrinės statybos išvakarėse.
Tačiau Užsienio reikalų ministerija priežasties nenurodė nei jai, nei advokatui, nei Lietuvos žurnalistams.
„Tai tik įrodo, kad Lietuvos valdžios sprendimas neįleisti manęs buvo politiškai motyvuotas. Gaila, kad jūsiškė Užsienio reikalų ministerija šiandien neišdrįsta pripažinti buvusios Vyriausybės klaidos”, – kalbėjo baltarusė.
Beje, T. Novikova teigė girdėjusi, kad dėl jos paskelbimo nepageidaujamu asmeniu ypač daug pastangų dėjo vienas Seimo narys, aršiai agitavęs už branduolinę energetiką.
Nežinojo aktyvistės adreso?
Lietuvos pareigūnai T. Novikovai ne tik neatskleidė, kodėl ji laikinai buvo įtraukta į juodąjį sąrašą, bet ir nesiteikė šio fakto jai pranešti.
„Mums paaiškino, kad Užsienių reikalų ministerija neturėjo jos adreso Baltarusijoje, todėl ir neinformavo”, – sakė baltarusės advokatas Vidas Vilkas.
T. Novikova yra gerai žinoma opozicijos veikėja ne tik Baltarusijoje ar Lietuvoje, bet ir Vakarų šalyse.
Jos vadovaujamos organizacijos interneto svetainę bei tinklaraščius internete galima rasti be problemų.
„Suprantu, kai neleidžiama atvykti nusikaltėliams, prasižengusiems asmenims, padariusiems žalą valstybei.
Tačiau juk iki tol į Lietuvą nuolat atvykdavau be problemų. Jokių jūsų šalies įstatymų nesu pažeidusi”, – Vilniaus sprendimu stebėjosi moteris.
Kėlė grėsmę saugumui?
Lietuvos valdžios sprendimą neįleisti jos į šalį Baltarusijos aktyvistė apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
Užsienio reikalų ministerija atsakyme į skundą mini „poreikį užkardyti galimas grėsmes valstybės saugumui ar viešajai tvarkai”.
Tačiau kokias ir kam grėsmes kėlė T. Novikova, nenurodoma.
Ministerija taip pat paaiškino, jog valdininkai neprivalėjo informuoti baltarusės, kad ji nepageidaujama mūsų šalyje. Tai esą įslaptinta informacija.
Be to, Užsienio reikalų ministerija baltarusės advokatą V. Vilką informavo, kad priežastis, kodėl T. Novikova buvo įtraukta į juoduosius sąrašus, gali atskleisti tik asmenims, kurie turi teisę į įslaptintą informaciją.
Bet baltarusė nelinkusi sudėti ginklų: „Esu įsitikinusi, jog turiu teisę sužinoti, kodėl tapau nepageidaujama, nes kitu atveju būtų pažeistos mano teisės.
Manau, jog taip Lietuva laužo ir įvairius įsipareigojimus tarptautinėms organizacijoms.”
Įvertino kaip persekiojimą
„Man iki šiol liko mįslė, kaip žmogus gali būti pavojingas valstybei tik tris mėnesius. O šiandien vaikščiodama Vilniaus gatvėmis aš jau, pasirodo, nekeliu pavojaus?” – kalbėdama su „Lietuvos rytu” stebėjosi T. Novikova.
– Kaip manote, ko Lietuvos valdžia tuomet baiminosi, kad nusprendė įtraukti jus į nepageidaujamų asmenų sąrašą?
– Jūsų tuometė valdžia puikiai žinojo, kad branduolinės energetikos priešininkų veiksmai gali paveikti Lietuvos gyventojų nuomonę prieš referendumą.
Jau anksčiau buvome surengę keletą antibranduolinių akcijų.
Nors daugiausia pastangų dedu kovodama prieš Astravo atominę elektrinę, nepritariu ir Visagino elektrinei, kurią ketinama statyti netoli sienos su Baltarusija.
Protestuojame ne tik prieš šias dvi elektrines, bet ir prieš Kaliningrado projektą.
Galima svarstyti, jog manęs neįleidę į Lietuvą jūsų šalies pareigūnai tik parodė silpnumą – kad jie neturi argumentų prieš branduolinės energetikos kritikus. Todėl pasirinko paprasčiausią išeitį – neįleisti į šalį ir taip užčiaupti.
Mano manymu, ši istorija įrodo, kad ankstesnė Lietuvos valdžia tiesiogiai persekiojo žmones, kurie drįsta kritikuoti Visagino atominės elektrinės projektą. Tai pavadinčiau baisia demokratijos grimasa.
– Kaip į Lietuvos sprendimą reagavo oficialusis Minskas?
– Baltarusijos valdžia šiuo faktu pasinaudojo savo interesams.
Pasakė: štai, matote, lietuviai neleidžia kritikuoti jų atominės elektrinės, o mūsų projektą jie gali kritikuoti.
Taigi akivaizdūs dvejopi standartai.
Tokia pozicija nuskambėjo valdžios kontroliuojamoje Baltarusijos žiniasklaidoje.
Viliuosi, kad naujoji Lietuvos valdžia nesielgs su atominės energetikos kritikais taip, kaip elgėsi ankstesnioji.
Pasmerkė Vakarų aktyvistai
T. Novikova dažnai keliauja po Vakarų Europos šalis, susitinka su atominės energetikos priešininkais, žaliųjų judėjimo dalyviais. Tačiau dar nebuvo atvejo, kad kuri nors valstybė jos neįsileistų.
Baltarusė gali laisvai nuvykti ir į Rusijos Kaliningrado sritį, kurioje taip pat kyla atominė elektrinė.
T. Novikovos vadovaujamas judėjimas, kaip minėta, kovoja ir su šiuo projektu.
Po nesėkmingo bandymo įvažiuoti į Lietuvą baltarusė iškart nuvyko į Vokietiją, paskui – Švediją. Ten pasienyje jai nekilo jokių problemų.
T. Novikovos tvirtinimu, Vakarų Europos branduolinės energetikos priešininkai pasmerkė Vilniaus žingsnį paskelbti ją nepageidaujamu asmeniu.
Stebėdamiesi Lietuvos valdžios veiksmais jie pripažino, jog tai buvo politinis sprendimas.
„Gavau Šengeno vizą tuo metu, kai Lietuvai buvau tapusi pavojinga”, – priminė baltarusė.
Nepaisant Vilniaus akibrokšto T. Novikova, duodama interviu Vakarų žiniasklaidai, taip pat savo tinklaraščiuose toliau teigia, kad Lietuva tebėra demokratinė šalis.
Sulygino su Baltarusija
Praėjusią savaitę Baltarusijos opozicijos veikėja Vilniuje susitiko su garsiu Rusijos branduolinės energetikos priešininku fiziku Andrejumi Ožarovskiu.
„Lietuva su Tatjana pasielgė taip pat, kaip Baltarusija su manimi. Taigi galima tvirtinti, kad šiose kaimyninėse šalyse dar yra labai panašiai mąstančių pareigūnų.
Branduolinės energetikos priešininkai iš užsienio šalių neįleidžiami, o vietiniai kompromituojami”, – žodžių nesirinko pašnekovas.
A. Ožarovskis kartu kitais aktyvistais Baltarusijoje ne kartą protestavo prieš atominės elektrinės Astrave statybą.
Dėl to užsitraukė Minsko režimo nemalonę.
Baltarusija jam už akcijas prieš branduolinę energetiką uždraudė 10 metų įvažiuoti į šalį.
Tiesa, Pamaskvyje gyvenantis A. Ožarovskis faktiškai be kliūčių gali patekti į Baltarusiją, nes dokumentai šių valstybių pasienyje netikrinami.
Apkaltino nederamu elgesiu
Praėjusiais metais T. Novikovą penkioms paroms buvo sulaikę Baltarusijos pareigūnai.
Ji kartu su A. Ožarovskiu bandė perduoti laišką Rusijos ambasadai.
Specialiųjų tarnybų pareigūnai ją įgrūdo į automobilį ir nugabeno į tardymo izoliatorių. Moteris buvo apkaltinta nederamu elgesiu gatvėje.
„Galima guostis bent tuo, kad Vilniuje to dar nepatyriau”, – liūdnai šyptelėjo baltarusė.
Bėglys siekia politinio prieglobsčio
* Neseniai dėl Migracijos departamento veiksmų kilo triukšmas, kai nuspręsta iš Lietuvos išsiųsti politinio prieglobsčio prašantį Baltarusijos pilietį S. Zacharčenką.
* Šis asmuo pabėgo iš kariuomenės dalinio Baltarusijoje, nes atsisakė pasirašyti pasižadėjimą šaudyti į taikius piliečius. Šiuo metu jis glaudžiasi Užsieniečių registracijos centre Pabradėje.
* Dėl pabėgėlio statuso S. Zacharčenka kovoja teisme. Jis baiminasi, kad jei Lietuvos valdininkai jį išsiųs į Baltarusiją, ten jo laukia ilga nelaisvė.
* Žmogaus teisių gynėjai ragino prezidentę, kad bėglys nebūtų išduotas autoritarinės valstybės pareigūnams.
* Migracijos departamentas dėl S. Zacharčenkos turėtų apsispręsti dar šią savaitę.
