Mečetė Vilniuje? O kodėl gi ne?

„Jokių mečečių Lietuvoje. Mečetės statymas būtų didžiulė klaida ir Lietuvos islamizacijos pradžia. Mečetės pastatymas Vilniuje turėtų nepataisomų pasekmių. Kur islamas - ten karas, žudymai, skurdas,teroras,moterų kankinimas ir žudymas ,kultūros neigimas ir paminklų griovimas, įtampa ir chaosas. Tik kvailiai gali nepasimokyti iš svetimų klaidų, kai Europoje prisistatė mečečių ir dabar patys kenčią ir visko bijo. Islamas dabar yra didžiausias žmonijos priešas“.

Daugiau nuotraukų (1)

Arkadijus Vinokuras

Jan 18, 2013, 1:46 PM, atnaujinta Mar 13, 2018, 6:21 PM

Taip rašo vienas anonimas savo komentare. Bet Stokholmo gyventojai, pavyzdžiui, dvidešimt metų pamąstė, pamąstė ir – mečetę viduryje sostinės pastatė 1999 metais. O Vilniuje tiesiog egzistuoja teisė mečetę atstatyti. Jeigu to nori Lietuvos musulmonai.

Mat dar 1995 m. kovo 21 d. kairiosios Seimo daugumos pastangomis priimtas Lietuvos Respublikos religinių bendrijų teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatymas. Teisė susigrąžinti nekilnojamąjį turtą suteikta toms religinėms bendrijoms, kurios veikė Lietuvos Respublikoje iki 1940 m. liepos 21 d. Pagal įstatymą, nuosavybė gali būti grąžinama natūra arba išperkant įstatymo nustatyta tvarka.

Ką gi reiškia „iki 1940 metų“? O gi tai, kad musulmonai, islamas Lietuvoje žinomas nuo LDK laikų. Antraip nei bando pateikti anonimas komentatorius atspindintis ne vieno Lietuvos bendrapiliečio nuomonę, lietuviai nuo islamo per tuos 400 metų niekaip nenukentėjo. Lietuvoje šiandien yra apie tris tūkstančius musulmonų.

Tai gal anonimas turi omenyje islamiškąjį fundamentalizmą? Tai išties rimta, kelianti grėsmę demokratijai problema. Tačiau tokią grėsmę kelia bet koks fundamentalizmas. Bet ne islamas kaip religija.

Paradoksaliai, grėsmę kelia ir ydinga vakarietiška daugiakultūriškumo samprata. Tai ji Vakaruose sudarė sąlygas netaikyti pasaulietinių švietėjiškų - demokratinių principų atvykusioms musulmoniškoms ir afrikietiškoms bendruomenėms. Tai leido joms užsidaryti savosiuose bendruomenėse, pavertus jas valstybe valstybėje.

Pasekmes žinome. Visiška socialinė atskirtis, nežmoniškas moters išnaudojimas, „garbės“ žudymai, ekonominė moters diskriminacija. Kai pinigines socialines išmokas skirtas visai šeimai, pasisavina vyras. Dar priedo draudžiantis moteriai kišti nosį iš namų, nekalbant apie galimybę lavintis mokyklose ar universitetuose.

Taip kuriant gyvus zombius, kurių vaikai pusėtinai (geriausiu atveju) kalba nauja kalba. Islamistai Stokholmo universitete švedų kalbos kursuose imigrantams reikalavo atskirti studentes širmomis nuo vyrų. Pasipriešinus, pareikalavo jas sodinti kuo toliau į galą. Taip ir atsitiko. Na, o Briuselio miesto sprendimas atsisakyti iškelti Kalėdų eglę pagrindinėje aikštėje pereitą gruodį pasipiktinus kai kuriems musulmonams, tapo visiška daugiakultūriškumo, žmogaus teisių gynimo ir valstybės atskyrimo nuo religijos Europoje idėjos karikatūra.

Suprantu ir taip pat nerimauju dėl islamizmo importo. Jau prieš kelis metus ir rašiau, kad Lietuva neturi jokios imigracijos iš musulmonų šalių bei Afrikos adaptacijos bei integracijos politikos. Kita vertus, turime nuosavus „talibanus“: nuo smurto prieš moteris šeimoje iki konservatorių – klerikalų politikos. Kur ir kaip juos integruoti į civilizuotą gyvenseną bei mąstyseną?

Apie požiūrį į homoseksualų vedybas ar eitynes geriau visai patylėti. Štai ir vėl vietiniai „talibai“ nori nukišti šias eitynes į užkampį. Taip, kiekvienas mūsų turi teisę nesutikti su homoseksualių žmonių gyvenimo būdu. Tokią teisę turi ir ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius.

Tačiau jis puikiai supranta, kad pastarieji nėra nusikaltėliai už įstatymo ribų. Todėl savivaldybės klerkų machinacijos nedera su įstatymais bei Konstitucija garantuojančią teisę visiems norintiems, nesantiems už įstatymo ribų organizuoti eitynes, susirinkimus ar streikus.

Bet grįžkime prie mečetės statybos Vilniuje temos remdamiesi Stokholmo patirtimi. Diskusija vyko 20 metų, bet ten buvo kalbama apie naują statybą. Mūsų atveju Lietuvos įstatymai garantuoja teisę susigrąžinti turtą arba gauti už jį kompensaciją šiuo atveju mečetės atstatymui. Bet negalima nekreipti dėmesio į faktą, jog retkarčiais Europos mečetės naudojamos islamistų antieuropietiškai, antiamerikietiškai, antisemitinei žemiausio gyvuliško lygio neapykantos propagandai.

Taip atsitiko Stokholme ir ne vieną kartą. Buvo net kreiptasi į teisėsaugą. Kas kreipėsi? Arabų kilmės musulmonai žurnalistai. Ši informacija skirta ypač bukiems, manantiems, kad visi musulmonai kelia grėsmę visuomenei. Na, gerai, pora arabų Stokholme mane apgavo. Tik du. Tikriausiai jie nebuvo musulmonai. Ir vienas švedas. Per 30 metų.

O štai sugrįžus į Lietuvą, per pirmuosius metus apgavo aštuoni lietuviai. Du statybininkai ir šeši šiaip melagiai. Tiesa, dar ir politiniai telefoniniai sukčiai. Žadantys vieną, bet darantys kitą. Čia galite šaipytis.

Taigi atsižvelgęs į kritiką ir bandymus paversti mečetę islamizmo ir aršiojo fundamentalizmo tvirtove, bei reaguodamas į 2010 metais Stokholmo centre savižudžio islamisto išpuolį, imamas Hassan Moussa paskelbė fatvą: „(...) bet koks piktnaudžiavimas, smurtas, grasinimas, nekaltų žmonių bauginimas nepriklausomai nuo motyvų, yra grynas terorizmas ir nusikalstama veika. Aš nepritariu jokiam ekstremizmui. Islamas draudžia pripažinti arba pateisinti (smurtą). Tie, siekiantys terorą pateisinti yra tiek pat kalti, kaip ir pats kaltininkas“.

Gal Lietuvos musulmonų muftijus Ramzan Krinickis ir jo kolegos taip pat galėtų pasisakyti šiuo klausimu? Nors, žinia, Lietuvoje nebuvo jokių islamistinių teroristinių išpuolių, o primesti kolektyvinę bausmę tikintiesiems už kažkokius terorą išpažįstančius mulkius, yra neetiška.

Bet, kita vertus, neprofesionalūs viešieji ryšiai, nenoras ar nemokėjimas kalbėtis su visuomene, kaip rodo konservatorių pralaimėjimas rinkimuose, nėra konstruktyvus būdas raminti nerimaujančią visuomenės dalį.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.