Pataisose numatytas ligonių kasų ir sveikatos priežiūros įstaigų sutarčių sąlygas privačios medicinos atstovai įvertino kaip mirties nuosprendį jų verslui – mat būtų labai sunku siekti valstybės finansavimo už dienos chirurgijos paslaugas ir brangius tyrimus.
Seimas bent kol kas neleido socialdemokratui pradėti privačių klinikų likvidavimo operacijos.
Bet vien jo siūlomos pataisos turbūt nebūtų vertinamos kaip karo su privačiomis gydyklomis pradžia, jeigu ne ministro viešos kalbos ir pareiškimai.
Ogi V. Andriukaitis ir toliau kalba taip, kad plaukai turėtų šiauštis ne vien privačių klinikų atstovams, bet ir visiems medikams bei sugrįžti į sovietinės medicinos laikus netrokštantiems žmonėms.
Šis politikas daug metų garsėja kaip dažniausiai Konstituciją aiškinantis, nuolat į Konstitucinį teismą (KT) besikreipiantis veikėjas. Tiesa, tas beribis uolumas kartais atrodo net tragikomiškas.
Ir tapęs ministru V. Andriukaitis apie pagrindinį įstatymą kalba turbūt daugiau nei apie žmonių sveikatą. Net galima pamanyti, kad jis dirba Konstitucijos dvasios sargybiniu, o ne Sveikatos apsaugos ministerijos vadovu.
Žinoma, politikai, šventai besilaikantys Konstitucijos, yra gerbtini. Bet problema ta, jog baksnodamas į Konstituciją kairysis nė neslepia užmojų atšaukti ar revizuoti visas sveikatos apsaugos sistemos permainas nuo 1996 metų.
Iki šiol prezidentai, įskaitant ir D. Grybauskaitę, vis aimanuodavo, kad sveikatos apsaugos reformos vyksta vangiai. V. Andriukaitis, regis, suteiks progą sakyti, kad šių reformų vežimas jau nestovi vietoje, o visu greičiu rieda atbulas į sovietinius laikus.
Naujasis ministras paskelbė, kad jam labiausiai patinka britų ir sovietinė sveikatos apsaugos sistemos. Galima suprasti, kad jis laiko įmanomu keistą hibridą, sulipdytą iš grynai valstybinio sovietinio modelio ir išplėtotą privačių gydyklų tinklą turinčių britų sistemos.
Bet abu paminėti idealai kelia abejonių. Sovietinė sveikatos apsaugos sistema buvo griozdiška, finansiškai neefektyvi ir medicinos technikos požiūriu beviltiškai atsilikusi nuo Vakarų šalių.
Britų sveikatos apsaugą nesirinkdami žodžių keiksnoja Didžiojoje Britanijoje įsikūrę lietuviai – ten labai ilgai tenka laukti paskyrimų pas specialistus, tyrimams ar planinio gydymo procedūroms.
Kol kas neaišku, kaip konkrečiai V. Andriukaitis ketina keisti sveikatos apsaugos sistemą. Tačiau ministro pareiškimai, kad privalomojo sveikatos draudimo (PSD) tvarka prieštarauja Konstitucijai, leidžia spėti, jog norima grįžti prie finansavimo tiesiai iš valstybės biudžeto.
Gal KT ir įžvelgs neatitikimų tarp Konstitucijoje deklaruojamos nemokamos medicinos pagalbos nepriklausomai nuo draudimo ir PSD įstatymo. Tai – teisės normų kokybės klausimas.
Realiai daug svarbiau tai, kad finansavimas iš PSD įmokų užkerta kelią politikams laisvai skirstyti pinigus sveikatos apsaugai, net ir krizės sąlygomis neleidžia jų numatyti mažiau, nei surenkama į PSD biudžetą, o jam didėjant, turi didėti ir išlaidos medicinai.
Keista, kad naujajam ministrui labiau rūpi konstituciniai išvedžiojimai nei galimybė apsaugoti savo sritį nuo politikų savivalės. Tačiau gal jis tiesiog norėtų pats laisviau skirstyti pinigus be jokių PSD sistemos varžtų?
Aišku, jeigu viską lemtų tik ministro žodis, privačioms gydymo įstaigoms, kurioms dabar tenka apie 7 proc. PSD lėšų, valstybinis finansavimas būtų dar gerokai sumažintas.
Tai ne vienintelis V. Andriukaičio puoselėjamas kirtis privačioms klinikoms. Jis žada uždrausti medikams tuo pat metu dirbti ir valstybinėse, ir privačiose klinikose.
Ko gero, siektina, kad gydytojai nederintų darbo valstybinėse ir privačiose gydymo įstaigose, nes tai sukuria prielaidas gydant privačiai pasitelkti ir valstybės resursus. Geriausia būtų, jei medikai iš viso nebėgiotų per kelias vietas ir tenkintųsi vienu etatu.
Bet šis teorinis modelis negyvybingas. Medicinos mokslai trunka ilgai, medikas turi įgyti ne vienų metų praktiką, kasdien atsakyti už pacientų gyvybę, o alga dirbant vienu etatu neatitinka kvalifikacinių reikalavimų.
Todėl gydytojai priversti plėšytis, neretai dirbdami ir privačiose, ir valstybinėse klinikose.
Bet ar jie kalti, kad kitaip neužsidirbs atlyginimo, kuris nežemintų jų orumo?
Iškėlus reikalavimą medikams dirbti vienoje vietoje vienu etatu, reikėtų dvigubinti jų algas.
Bet tai kol kas nerealu.
O ką viešai žada V. Andriukaitis? Darbą vienu etatu ir vidutinę algą, tik šiek tiek didesnę už šalies vidutinį atlyginimą.
Galima įsivaizduoti, kokios emigruoti pasirengusių gydytojų minios nutįstų, jei jie būtų verčiami dirbti tik už porą tūkstančių litų.
Ginčytini ministro užmojai kol kas stabdomi. Tai jau padarė pataisas atmetęs Seimas. Vis dėlto turint galvoje V. Andriukaičio socialistines svajones grąžinti sveikatos apsaugą į sovietinius laikus, lieka pavojus, kad jo vadovaujama ministerija taps ne reformų kūrimo, o jų griovimo štabu.
