Šiemet sukaks dešimt metų, kai Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams vadovauja Andrius Kubilius.
Praėjusį šeštadienį Vilniuje vykusiame partijos tarybos posėdyje pasigirdo nuomonių, kad Tėvynės sąjungai reikia permainų ir naujo vado. Tokią nuomonę ypač palaiko tie partijos nariai, kurie mano, kad pastaruosiuose Seimo rinkimuose partija pasirodė prastai.
Nepatenkinti rezultatais
Tėvynės sąjungos pasirodymą Seimo rinkimuose kritiškai vertina buvęs partijos vadovas europarlamentaras Vytautas Landsbergis.
„Sakoma, kad rezultatai ne tokie blogi, kokie galėjo būti. Yra ir kita formulė – rezultatai ne tokie geri, kokie galėjo būti. Kas yra mūsų sėkmė, jei Lietuvos situacija yra prasta ir pavojinga? Mes prie to blogumo Lietuvoje esame prisidėję, nes buvome nepakankamai geri“, - šeštadienį tarybos posėdyje kalbėjo V. Landsbergis.
„Mes turime pakankamai subrendusių politikų – ir Rasą Juknevičienę, ir Ireną Degutienę, ir Kazį Starkevičių“, - asmenis, kurie gali pakeisti A. Kubilių, įvardijo padėtimi partijoje nepatenkintas konservatorius Seimo narys Antanas Matulas.
Labiausiai Seimo rinkimais nepatenkinti ir už naują lyderį pasisako I. Degutienę remiantis partijos krikščionių demokratų flangas, kai kurie provincijos skyriai. Jie nepatenkinti, kad partija esą „nusisuko nuo žmogaus“, kai valdė Lietuvą praėjusius ketverius metus.
Realių konkurentų nėra
Vis dėlto atrodo, kad kol kas aiškių konkurentų A. Kubilius neturi.
„Ar dalyvausiu partijos pirmininko rinkimuose, paaiškės pavasarį, kai skyriuose prasidės kandidatų kėlimo procedūra. Kol kas apie tai negalvojau“, - portalui lrytas.lt teigė I. Degutienė.
Ji iššūkį A. Kubiliui metė 2011 m. ir pralaimėjo santykinai nedideliu skirtumu. Už tuometį Vyriausybės vadovą balsavo 5,5 tūkst., o už buvusią Seimo pirmininkę – 4,6 tūkst. partijos narių.
Praėjusių metų Seimo rinkimų rezultatai rodo, kad A. Kubilius yra populiaresnis tarp partijos rėmėjų. Reitingavimo metu A. Kubilius sulaukė 63 tūkst., o I. Degutienė – beveik 62 tūkst. rinkėjų pirmumo balsų.
Trečia pagal populiarumą konservatorė Rasa Juknevičienė (37 tūkst. pirmumo balsų) portalui lrytas.lt tvirtino ir toliau geriausiu pasirinkimu Tėvynės sąjungoje matanti A. Kubilių.
„Partijai būtų didelis praradimas, jei jis atsisakytų toliau vadovauti. O pasikeitimai anksčiau ar vėliau ateis. Mes turime auginti savo jaunąją kartą, žmones, kuriems dabar tarp 35 ir 50 metų“, - sakė R. Juknevičienė.
Ji mano, kad kai kurių bendražygių iš kaimiškų rajonų nusivylimas konservatorių pasirodymu provincijoje yra natūralus, nes miestai visuomet labiau rėmė dešiniąsias partijas, o rajonai – kairiąsias. Palaikė iš pragmatinių sumetimų
Konservatorius Jurgis Razma portalui lrytas.lt taip pat tvirtino nekandidatuosiąs į partijos pirmininkus. Esą jis vertina savo galimybes realistiškai ir nesitiki laimėti.
A. Kubilių remia ir kaip galimas kandidatas įvardijamas buvęs žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius.
Seimo narys Kęstutis Masiulis, palaikęs I. Degutienės kandidatūrą prieš dvejus metus, dabar taip pat nėra toks tikras.
„Dabar galbūt ir palaikyčiau, bet prieš tai rimtai pagalvočiau. Manau, kad prieš dvejus metus mums labiau reikėjo pokyčių nei dabar. Tada I. Degutienė galėjo pakeisti A. Kubilių ir tapti sąrašo vedle kaip populiaresnis politikas. Taip mąsčiau iš pragmatinių sumetimų – noro geriau pasirodyti rinkimuose. O dabar esame opozicijoje, ir būtinybės kažką kardinaliai keisti nėra“, - teigė K. Masiulis.
Mato vieną aiškų favoritą
A. Kubilius kol kas nėra aiškiai pasakęs apie savo planus partijos pirmininko rinkimuose. Tačiau patys konservatoriai pripažįsta, kad jis neturės kur dingti ir privalės kandidatuoti. Juo labiau, kad A. Kubilius tapo opozicijos lyderiu, perėmė Tėvynės sąjungos frakcijos Seime vairą.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas Mažvydas Jastramskis kol kas aiškiu konservatorių lyderiu mato A. Kubilių.
„I. Degutienės galimybes laimėti, jei ji vis dėlto nuspręs dalyvauti partijos pirmininko rinkimuose, silpnins faktas, kad praėjusius rinkimus ji pralaimėjo. Paprastai antrą kartą mesti iššūkį tas pats žmogus ryžtasi rečiau“, - sako politologas.
Jis taip pat neatmeta galimybės, kad kol kas aukšti I. Degutienės reitingai po truputį pradės kristi. Reitingų viršūnę ji pasiekė, kai buvo Seimo pirmininkė, o praradus šias pareigas visuomenės dėmesys jai sumažės.
