Iš Europos Komisijos gavus informacijos, kad veršeliui, atgabentam iš Lietuvos į Ispaniją, įtariama mėlynojo liežuvio liga, Lietuvos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) tuoj pat sustabdė prekybą galvijais su ES ir trečiosiomis šalimis, galvijų kraujo mėginiai iš įtarimą sukėlusio veršelio laikymo vietos skubiai išsiųsti į Didžiosios Britanijos specializuotą laboratoriją, Lietuvoje pradėtos brangios papildomos galvijų kraujo tyrimų procedūros.
Sutrikus galvijų eksportui, persipildė šalies skerdyklos, krito kainos, didžiulius nuostolius patyrė ūkiai bei galvijų eksporto įmonės.
Iškart po Naujųjų, tarsi mostelėjus burtų lazdele, buvo panaikinti apribojimai eksportui, atšaukti išvežamų galvijų papildomi kraujo tyrimai.
VMVT paskelbė, kad mėlynojo liežuvio ligos Lietuvoje nerasta. Deja, visas šis bumas paliko skaudžius pėdsakus – didelius nuostolius ir įtarumo šešėlį.
Sukurtas baubas baisesnis už realybę
Pasak VMVT specialistų, mėlynojo liežuvio liga nepavojinga žmonėms. Šia liga suserga galvijai ar laukiniai gyvūnai dėl mašalų įkandimų.
Virusą platina Culicoides genties kraujasiurbiai mašalai. Daugelį metų tai buvo tik Pietų Europos šalyse paplitusi liga, nes šiems mašalams išgyventi oro temperatūra neturi nukristi žemiau 12 laipsnių šilumos, o virusui daugintis reikia ne žemesnės kaip 15 OC temperatūros. Vyraujant nepalankiai oro temperatūrai, šie mašalai neskraido, tačiau ši liga gali pasireikšti vykstant prekybai su piečiau esančiomis šalimis.
Deja, mėlynojo liežuvio ligos atvejai jau užfiksuoti daugelyje ES šalių, net ir kaimyninėje Lenkijoje, o tai gali reikšti, kad šios ligos epidemiologijoje vyksta pokyčiai. Tad gavus signalą apie tai, kad iš Lietuvos išvežtam veršeliui įtariama mėlynojo liežuvio liga, mūsų šalies VMVT ėmėsi operatyvių veiksmų.
VMVT Skubios veiklos skyriaus vedėjo Mariaus Masiulio teigimu, kad pati Lietuva parodė iniciatyvą išsiaiškinti, ar mūsų šalyje galvijai neserga šia liga ir dėl to laikinai buvo uždraustas jų eksportas, tai buvo mažiau skausminga, nei tai būtų dariusi Europos Komisija (EK).
„Eksportą mes sustabdėme tik kelioms savaitėms, o EK galėjo mūsų šalį „uždaryti“ ir embargas trukti iki dvejų metų. Savo veiksmais kitoms šalims įrodėme, kad esame sąžininga šalis, nedangstanti, neslepianti iškylančių pavojų, o operatyviai su tuo kovojanti“, – tikino M. Masiulis.
VMVT inspektorius pripažino, kad teigti, jog veršelis šiuo virusu užsikrėtė Lietuvoje, niekas negali, kaip ir negali to paneigti, nes nuo veršelio išvežimo iš Lietuvos iki Ispanijoje atlikto kraujo tyrimo praėjo daugiau nei du mėnesiai – per tą laiką veršelis pabuvojo trijose valstybėse.
Be to, kaip parodė tyrimai, pačios ligos nenustatyta, o tik liekamieji reiškiniai ir, anot EK, tai greičiausiai vakcinos viruso sukeltas incidentas kažkuriame etape skiepijant veršelį. Taigi Europos Komisijos tai nebuvo traktuojama kaip ligos protrūkis.
Tačiau mūsų šalis pati uoliai ėmėsi saviplakos, plačiai apsiskelbė, kad galbūt „serga“ šia baisia liga. Galvijų eksporto draudimas iš Lietuvos į ES ir trečiąsias šalis įsigaliojo kitą dieną po gautos informacijos iš EK – lapkričio 7 d. ir truko iki gruodžio 4 d. Atlikus išsamius mėlynojo liežuvio ligos tyrimus Lietuvoje ir užsienyje bei, kaip teigia VMVT, nenustačius šiai ligai būdingų klinikinių požymių, eksportas iš Lietuvos buvo atnaujintas, bet išliko reikalavimas išvežamiems galvijams atlikti nepigius papildomus kraujo tyrimus dėl mėlynojo liežuvio ligos. Šių metų sausio 5 dieną šis reikalavimas taip pat buvo atšauktas. Problemos tarsi ir neliko.
VMVT tarnybos direktoriaus Jono Miliaus teigimu, vienas svarbiausių uždavinių buvo panaikinti bet kokius įtarimus dėl mėlynojo liežuvio ligos Lietuvoje ir užtikrinti, kad mūsų šalies gyvulių augintojai galėtų laisvai prekiauti kitose ES valstybėse. Tačiau galvijų augintojai bei galvijų eksportu užsiimančių įmonių atstovai šią situaciją mato ir vertina kiek kitaip.
Įtariama, kad kažkam tai buvo naudinga
Netruko pasklisti įtarimų, kad visa ši istorija – išpūstas burbulas, siekiant kaip nors sumažinti išvežamų iš Lietuvos galvijų skaičių. Mat į užsienį masiškai išvežami veršeliai, o į Lietuvos skerdyklas ir perdirbimo įmones, pasak vieno veršelių eksporto įmonės atstovo, dabar gabenamos tik senos karvės.
Mėsos perdirbėjams trūksta gerų galvijų, jų ūkiai nebeužaugina, mat kainos „subalansuotos“ taip, kad tai neapsimoka. Nenorėjęs viešinti savo pavardės bei įmonės (redakcijai tai žinoma) eksporto vadybininkas išsakė keletą pastebėjimų, kas visoje šioje istorijoje kelia abejonių.
„Eksportuojančių įmonių karantino punktuose išvežti supirktų veršelių kraujo mėginius tyrė VMVT laboratorijos. Kadangi iki šiol Lietuvoje nebuvo nė vieno susirgimo, kurio klinikiniai požymiai bent kiek būtų panašūs į mėlynojo liežuvio ligą, manėme, kad VMVT atliekamų tyrimų rezultatai bus geri ir labai nustebome, kai gavome tarnybos tyrimų išvadas.
Kai kuriais atvejais nebuvo nieko rasta, bet kai kuriais infekuotų veršelių kiekis pagal pateiktus duomenis siekė vos ne 30 proc. Buvo labai keista, mat infekciją platinantys mašalai šaltuoju periodu neskraido, bet tyrimai bylojo ką kita.
Visiškai nelogiška atrodė ir tai, kad Ispanijoje iš kelių tūkstančių iš Lietuvos išvežtų veršelių buvo rastas tik vienas infekuotas, kai pas mus nustatytas toks didžiulis infekuotųjų kiekis!
Kita vertus, Lietuvoje iki šiol nebuvo užfiksuota ši liga, o Ispanijoje – taip, tad nežinia, kur tas veršelis virusą „pasigavo“. Nors buvo įvairių abejonių, tačiau esant tokioms VMVT tyrimų išvadoms veršelius buvo galima siųsti tik į skerdyklą arba grąžinti atgal ūkininkui. Išvežti auginti į užsienį jokių galimybių nebuvo palikta.
Sustojus eksportui, Lietuvos skerdyklos greitai persipildė, teko veršelius nuostolingai skersti Lenkijoje. Atsiradus didžiulei galvijų pasiūlai, skerdyklos smarkiai numušė kainas. Prieš visą šią sumaištį už belgų mėlynųjų veislės mėsinio veršelio kilogramą buvo mokama 14 Lt, o paskui kaina krito daugiau nei per pusę.
Didžiulius nuostolius patyrė pieno ūkiai, nes jie orientuoti į pieno gamybą, tad veršelius stengiamasi realizuoti kuo greičiau. Už parduodamus veršelius jie gavo itin mažas kainas arba tie veršeliai liko augti, dėl ko kai kurie pieno ūkiai neįvykdys kvotų.
Taip pat nuostolių patyrė visos veršelius eksportuojančios įmonės, nes sumokėjo milžiniškus pinigus už papildomus kraujo tyrimus, didelę dalį veršelių teko nuostolingai atiduoti į skerdyklas. Ne viena eksporto įmonė turėjo nutraukti veiklą, kad nebankrutuotų.
Manau, VMVT draudimai buvo be rimto pagrindo, o pasekmės bus juntamos dar ilgai. Sugadinta mūsų šalies reputacija Europoje. Buvome laisva nuo šios ligos zona, o dabar užsienio partneriai net negalvoja brangiai mokėti už veršelius iš Lietuvos, apeliuoja, jog gabename juos iš užkrėstos zonos.
O pats įdomiausias aspektas šioje istorijoje, kad nuo sausio 5 d. buvo staiga atšaukti tyrimai iš taip užkrėstos Lietuvos – nebereikia nieko – ir veršeliai vėl sėkmingai pajudėjo į užsienį. VMVT viešai džiūgauja, kad tyrimai parodė, jog Lietuvoje mėlynojo liežuvio ligos nėra, tačiau mums pateiktose tyrimų išvadose kurį laiką buvo teigiama kas kita.
Jei išties būtų buvusi ši problema, taip staiga negalėtų išnykti. Jei būtų rimtų įtarimų dėl ligos židinio Lietuvoje, tai nuo mūsų šalies VMVT sprendimų nieko nepriklausytų – ES institucijos uždarytų šalį taip, kaip buvo uždarę Didžiąją Britaniją.
Šis skandalas labiau vietinės reikšmės ir kažkas pernelyg uoliai jame dalyvavo. Kas, kad eksportas pajudėjo, bet gerų kainų nebėra, kokios buvo ir kokios paprastai būdavo šiuo metu. Užsienio partneriai į mus jau dabar žiūri nepatikliai“, – tikino eksporto įmonės atstovas.
Jo nuomone, akivaizdu, kad visoje šioje situacijoje kažkas ne taip. „Pasvarsčius, kam visa tai galėjo būti naudinga, kas labiausiai suinteresuoti, kad Lietuvoje užaugtų buliai, aišku – mėsos perdirbėjams. Tai šiek tiek panašu į slaptą jų sandorį su atitinkamomis institucijomis.
Tačiau tai įrodyti vargu ar pavyktų. Deja, ateityje kai kam ir vėl gali kilti pagundų tokiu pačiu būdu dar ne kartą dirbtinai sustabdyti galvijų eksportą“, – svarstė pašnekovas.
