Kartu Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto vadovas teigia, kad Bendrijos šalys vengs didelių pažadų Londonui, trečiadienį paskelbusiam, kad nori iš naujo derėtis dėl narystės ES sąlygų ir žada rengti referendumą dėl tolesnio buvimo ES.
R. Vilpišauskas sakė, kad iš Davido Camerono kalbos galima suprasti, jog „tolesnis buvimas ES reiškia buvimą naujomis, persiderėtomis sąlygomis, nes senomis“.
„Manau, reakcijos pirmiausia bus tokios, jog bus pakartota Britanijos narystės ES svarba, bet tuo pačiu nebus pažadėta daug dėl konkrečių išimčių Britanijai. Aš manau, kol kas bus apsiribojama bendrais pasvarstymais, nes pati Britanijos vyriausybė kol kas neturi konkrečių pasiūlymų, ką ji norėtų peržiūrėti iš dabar galiojančių ES teisės aktų“, - sakė R. Vilpišauskas.
TSPMI direktorius taip pat pažymėjo, kad ES yra įprasta praktika išimčių siekti derantis dėl naujų teisės aktų ar sutarčių, o ne peržiūrint jau galiojančius susitarimus, todėl gali kilti klausimų, ar išimčių gali reikalauti visos Bendrijos narės.
Politologas pažymėjo, kad Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš ES reikštų „balso praradimą“ ir tai politiškai svarbu būtų visai Bendrijai, taip pat ir Lietuvai.
„Paprastai britai gana konstruktyviai dalyvauja diskusijose, vykstančiose ES institucijose, turi pagrįstas pozicijas ir, kas svarbu Lietuvai, dažnai gali būti svarbūs Lietuvos, Baltijos ar Šiaurės šalių partneriai. Mano nuomone, Lietuvos interesas yra išsaugoti Britanijos narystę ES“, - sakė jis.
Pasak jo, už D. Camerono kalbos apie santykius su Europos Sąjunga ir referendumą yra „du spaudimo šaltiniai“.
„Manau, kad kalboje yra ir didelė dalis vidaus politikos ir pasiruošimo kitiems parlamento rinkimams Britanijoje. Tuo pačiu siunčiamas signalas ir partneriams ES. Tokiais atvejais vidaus ir Europos politika būna gana smarkiai persipynusios.
Britų premjeras šiuo atveju ieško kelio, kuris padėti išsaugoti vienybę savo partijoje, nes joje ypač sustiprėjęs nepasitenkinimas Britanijos naryste ES, taip pat akivaizdžiai atsižvelgia į visuomenės nuotaikas Didžiojoje Britanijoje ir kartu siunčia signalą partneriams ES, kad situacija yra išties rimta, kad būtų atsižvelgta į Didžiosios Britanijos nuogąstavimus ir galimas sąlygas, kurias ateity ketinama suformuluoti“, - sakė R. Vilpišauskas.
TSPMI vadovo teigimu, tai, kad D. Cameronas pabrėžė vieningosios rinkos svarbą Jungtinės Karalystės ir ES santykiuose yra tradicinė britų politikų laikysena.
Paklaustas, kokiose srityse Londonas gali siekti išimčių santykiuose su ES, politologas pažymėjo, kad tai labiausiai susiję su įvairiais reguliavimo mechanizmais, kurie nėra tiesiogiai susiję su vieningosios rinkos veikimu.
„Kiek aš matau iš įvairių pasisakymų, tai yra sritys, kurios susijusios su įvairiais sveikatos apsaugos standartais, sakykime, darbo laiko direktyva, ar panašios ES teisės normos, kurios tiesiogiai susijusios su bendrosios rinkos funkcionavimu. Manau, kad būtent tokiose srityse norima peržiūrėti galiojančias taisykles ir jas koreguoti“, - teigė jis.
„Tokie klausimai, kaip finansinių paslaugų, bankų reguliavimas, kurie yra kaip dalis euro zonos krizės sprendimo paketo, jie yra labai svarbūs Londonui dėl tų paslaugų koncentracijos Londone“, - kalbėjo R. Vilpišauskas.
Jei Jungtinė Karalystė vis dėlto nuspręstų pasitraukti iš ES, TSPMI vadovo nuomone, būtų pasirinktas Norvegijos santykių su Bendrija modelis.
„Galimi įvairūs scenarijai. Galimas Norvegijos scenarijus - dalyvavimas Europos ekonominėje erdvėje, t.y. ta pati bendroji rinka ir viskas. Nedalyvavimas nei ES institucijų veikloje, nei biudžeto skirstyme. Toks scenarijus būtų labiausiai tikėtinas, nes jis padėtų išsaugoti narystė bendrojoje rinkoje naudą ir tuo pačiu ES šalims, kurioms Didžioji Britanija yra svarbi rinka, taip pat padėtų išlaikyti aiškumą ir laisvą priėjimą prie jos rinkos“, - sakė politikos ekspertas.
Trečiadienį D. Cameronas sakė norintis iš naujo derėtis dėl Jungtinės Karalystės narystės ES. „Kai būsime susiderėję dėl tos naujos sutarties, surengsime Britanijos žmonėms referendumą su labai paprastu pasirinkimu - pasilikti arba išeiti“, - paskelbė britų premjeras.
„Tai bus referendumas dėl pasilikimo arba išstojimo“, - premjeras sakė kalbėdamas Londono finansų rajone.
Jis pabrėžė, kad naujojo Didžiosios Britanijos ryšio su ES „esmė turi būti vieningoji rinka“.
Prancūzijos ir Vokietijos užsienio reikalų ministrai reaguodami į šį pasisakymą pareiškė, kad norėtų jog Didžioji Britanija liktų pilnateise ES nare ir vaidintų Bendrijoje pozityvų vaidmenį, bet negali sutikti su tuo, kad narėms būtų leidžiama rinktis, kurie narystės aspektai joms priimtini, o kurie - ne.
O Lietuvos premjeras Algirdas Butkevičius pripažįsta, jog Didžioji Britanija Europos Sąjungos politikos formavimo procese vaidina itin didelį vaidmenį ir, šaliai neužmiegant „taupymo procese“ bei skatinant gamybą, jai nebekiltų klausimų dėl išstojimo iš ES.
„Tai šalis, formuojanti politiką įvairiais strateginiais klausimais, ypač finansiniu požiūriu. Pritariu kai kuriems pasiūlymams, kalbant apie konkurencingumo didinimą, ūkio plėtrą, naujų darbo vietų kūrimą.
Šitoms mintims aš pritariu 100 proc., ir manau, kad ES, jos lyderiai, tikrai turėtų šiai sričiai skirti didesnį dėmesį. Vien taupymas veda į didžiulį nedarbą, į darbo pajamų nuvertėjimą.
Matome, kad jauni žmonės negali įsidarbinti. Be gamybos skatinimo ir ūkio plėtros nebus galima kalbėti apie jaunų žmonių įdarbinimą. Tos mintys, kurios buvo išsakytos, yra svarbios, reikšmingos, ir į jas turėtų būti atsižvelgta.
Manau, tokiu atveju vargu ar kiltų klausimas dėl Didžiosios Britanijos išstojimo iš ES ir referendumo organizavimo“, - trečiadienį žurnalistams po Vyriausybės pasitarimo sakė jis.
Asmeniškai D. Cameronas sakė norįs, kad jo šalis liktų ES nare, bet manąs, kad ES reikia radikaliai pertvarkyti ir suteikti daugiau konkurencingumo, lankstumo ir demokratinės atskaitomybės. Pasak jo, pagrindinė priežastis iš naujo nustatyti santykius su ES yra euro zonos skolų krizė.
Ministras pirmininkas minėjo, kad kai kurie mano, jog siūlymas rengti referendumą kelia neužtikrintumą verslui ir klausimus dėl Didžiosios Britanijos ateities. Tačiau D. Cameronas teigia, kad šie klausimai jau egzistuoja ir jų ignoravimas nieko neišspęs.
Be to, jei bus delsiama, gyventojai taps dar labiau nepatenkinti naryste ES ir galiausiai vis tiek teks rengti šį referendumą, o tuomet tikimybė, kad žmonės nuspręs išstoti iš bloko, bus daug didesnė.
