Šių metų sostinės biudžetas – dar liesesnis už pernykštį

Vilniaus miesto tarybai šiandien teikiamas svarstyti sostinės biudžetas. Įskaitant visus finansavimo šaltinius miesto biudžetas sieks 1 mlrd. 381 mln. litų, arba 145 mln. litų mažiau negu 2012 metais.

A. Zuokas atkreipė dėmesį, jog kitų Baltijos šalių, Latvijos ir Estijos sostinių biudžetai lenkia Vilnių ir mūsų šalies sostinei tampa sudėtinga lenktyniauti su kaimynais įvaizdžio srityje.<br>R.Danisevičius.
A. Zuokas atkreipė dėmesį, jog kitų Baltijos šalių, Latvijos ir Estijos sostinių biudžetai lenkia Vilnių ir mūsų šalies sostinei tampa sudėtinga lenktyniauti su kaimynais įvaizdžio srityje.<br>R.Danisevičius.
Daugiau nuotraukų (1)

Artūras Jančys

2013-01-23 17:31, atnaujinta 2018-03-13 09:49

Vilniaus savivaldybės skola per pastaruosius 5 metus padidėjo  500 mln. litų. Sostinės meras Artūras Zuokas nuolat pabrėžia, jog Vilnių skurdina miestui mažiausia šalyje paliekama gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalis. Ji iki šiol siekė 40 proc., šiais metais padidinta iki 42 proc.

Tačiau sostinės iždo papildomi 2 procentai GPM neišgelbės, nes pajamoms neigiamai atsilieps nekilnojamojo turto mokesčio (NT) sumažėjimas.

A. Zuokas niūriai juokavo sakydamas, kad kai Lietuva taps Europos Taryboje pirmininkaujančia šalimi, sostinės tarybos nariai turės patys šienauti parkus, nes biudžeto pinigų miesto įvaizdžiui gerinti neužteks.

Žadėjo mažiau skolintis

Mero A. Zuoko teigimu, Vyriausybė ir Seimas savo sprendimais sumažino iš mokesčių gaunamas ir kitas pajamas, biudžetas dėl to netenka apie 31,2 mln. litų, taip pat savivaldybė 2013 metais mažiau skolinsis, įveda papildomas taupymo priemones. Taip Vilniaus biudžetas mažėja apie 10 proc.

„Nuo 2006 m. Vilnius nė karto nebuvo surinkęs planuoto biudžeto. Praėjusių metų biudžetą surinkome 97 proc., ir aišku kodėl. Planavome gauti papildomų 7 mln. litų pajamų, kurios būtų panaudotos miesto skoloms padengti. Tačiau Finansų ministerija pakeitė NT mokesčio rinkimo tvarką. NT mokesčio, kuris skaičiuojamas metų pabaigoje, sumažėjimas lėmė, kad miestas prarado 36 mln. litų“, - savo pranešime Vyriausybę kritikavo A. Zuokas. Šiais metais meras žadėjo kukliau skolintis, ne daugiau 64 mln. Lt. Investiciniai projektai (Vakarinio aplinkkelio tiesimas, nuvažiavimas A. Goštauto gatve) bus vykdomi ES lėšomis.

„Tik taip galėsime subalansuoti ir išgyventi šiuos metus“, - teigė A. Zuokas.

Vilnius - miestas donoras

Savo pranešime sostinė meras aštriai kritikavo Seimą ir Vyriausybę, tvirtindamas, jog Vilnius nepagrįstai skriaudžia.

"Vilnius ir toliau Vyriausybės ir Seimo sprendimais paliktas miestu-donoru. Miesto finansines problemas pradėtų spręsti ir pakankamą būtiniausių sričių finansavimą užtikrintų GPM dalies, liekančios miesto biudžete, padidinimas nuo 40 iki 60 proc. Palyginimui, vien tik Vilniuje planuojama surinkti 40 proc. visoje šalyje mokamo gyventojų pajamų mokesčio – apie 1,52 mlrd. litų.

Pagal Seimo priimtus įstatymus, miesto biudžete iš šios sumos turėtų likti apie 0,366 mlrd. litų – likusi dalis bus perskirstyta kitoms savivaldybėms ir valstybės biudžetui. Lietuvoje planuojama surinkti 3,78 mlrd. litų GPM. Seimo sprendimais nulemto nepakankamo net ir pagrindinių sričių finansavimo savivaldybė yra priversta ir toliau „karpyti“ išlaidas apie 12 proc. 2013 metų miesto biudžete ypač stipriai mažinamos išlaidos infrastruktūros objektų plėtrai, aplinkos ir kraštovaizdžio apsaugai, informacinės visuomenės plėtrai, būsto plėtrai.

Mažės finansavimas ir seniūnijų veiklos programoms, sveikatos apsaugai, turizmo plėtrai, senamiesčio atgaivinimo programai, socialinei apsaugai, kūno kultūros ir sporto plėtrai, kultūros veiklos bei verslo aplinkos gerinimo programoms. Ženkliai mažinamas Administracijos direktoriaus rezervas.

Vilnius ilgą laiką Vyriausybės ir Seimo sprendimais buvo miestas-donoras, dėl ko sostinės skola per 2007–2011 m. padidėjo 500 mln. Lt, o vien dėl konstituciškai nepagrįstai priskirtos funkcijos miestui – lengvatinio keleivių vežimo kompensavimo vykdymo savivaldybė patyrė 257 mln. Lt nuostolių.

Šiuo metu, Vyriausybės ir Seimo sprendimais tik 40 proc. surenkamo GPM lieka Vilniaus biudžete, 60 proc. – perskirstoma kitiems miestams ir Valstybės biudžetui, o tuo tarpu beveik visoms kitoms savivaldybėms paliekama 100 proc. mokesčio", - kalbėjo sostinės meras.

Nukentės vargšai ir kultūrininkai

A. Zuokas atkreipė dėmesį, jog kitų Baltijos šalių, Latvijos ir Estijos sostinių biudžetai lenkia Vilnių ir mūsų šalies sostinei tampa sudėtinga lenktyniauti su kaimynais įvaizdžio srityje.

"Už tokius pinigus, kokius gali sukrapštyti savivaldybė, galima tik higienos priemonių nusipirkti, bet ne naują suknelę", - šmaikštavo meras.

Finansų departamento direktorius Vygintas Jakas sakė, kad jeigu GPM dalis Vilniui padidėtų iki 60 proc., kasmet miestas gautų 156 mln. litų.

Dėl mažėjančio biudžeto nukentės socialinė rūpyba, sporto ir kultūros reikalams teks skirti mažiau lėšų. V. Jakas pranešė, jog Socialinės rūpybos ir sveikatos departamentas šiemet gaus 13 mln. Lt mažiau nei pernai, Sporto ir kultūros departamentas nukraujuos daugiau kaip 20 mln. Lt.

Tvirtinti naują sostinės biudžetą ketinama sekančio Vilniaus miesto tarybos posėdžio metu, kitą ketvirtadienį.

Sulaukė premjero palaikymo

A. Zuoką palaikė ir premjeras Algirdas Butkevičius, sutikdamas, jog Vilniaus miesto savivaldybei turi būti skiriama didesnė gyventojų pajamų mokesčio dalis.

"Buvo anksčiau pavesta Finansų ministerijai įsigilinti į šį klausimą ir, kaip bebūtų keista, vis dėlto pripažinta, kad ankstesnioji Vyriausybė politikavo planuodama asignavimus savivaldybėms.

Jeigu vadovautumės aiškiu teisingumo principu, planuojant asignavimus pagal gyventojų skaičių, pagal turimą moksleivių skaičių miestuose, savivaldybėse, įvertinus tai, kad čia yra sostinė, kad čia suvažiuoja studentai iš kitų rajonų, reikia pripažinti, kad asignavimai Vilniaus miesto savivaldybei didinant atskaitomąją dalį nuo gyventojų pajamų mokesčio buvo suplanuoti per maži", - trečiadienį po Vyriausybės pasitarimo žurnalistams sakė jis.

Ministras Pirmininkas pažymėjo, jog palankus sostinės savivaldybei sprendimas bus priimtas, planuojant asignavimus kitiems metams.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
REPORTERIS: šalys ragina Sakartvelą atšaukti „užsienio agentų“ įstatymą