Tuo pat metu portalas „Business New Europe“ pakalbino Ukrainos verslininką Anatolijų Rupetą, Ukrainoje kaltinamą pinigų plovimo byloje. Šis žurnalistams atskleidė sudėtingą Ukrainos pinigų plovimo mechanizmą, naudojant vadinamuosius „konvertavimo centrus“. Kaip pagrindinis ukrainiečių finansinių nusikaltimų partneris vėlgi minimas lietuviškasis Ūkio bankas.
Vienija meilė škotų futbolui
Kažin ar atsirastų Ukrainoje didesnių „Heart of Midlothian“ gerbėjų, nei Žitomyre gyvenantis Anatolijus Rupeta, tačiau jo entuziazmas šiam Škotijos futbolo klubui blėsta. A. Rupetos laukia ilga kalėjimo bausmė po to kai, kaip pats sako, jis buvo neteisingai susietas su Ukrainos pinigų plovėjų gauja, veikiančia per lietuvišką Ūkio banką, kurio savininkas yra Vladimiras Romanovas. Jis - ir šios garbingos Edinburgo komandos savininkas.
„Hearts visada buvo mano mėgstamiausias Škotijos klubas, nes jų spalvos tokios pat, kaip Žitomyro. Aš nežinau, kaip tiesiogiai pats V. Romanovas yra įsipainiojęs į mano problemas, galbūt jis pernelyg užsiėmęs „Hearts“ reikalais, kad sektų, kas darosi jo banke. Bet aš raginu jį užkirsti kelią baisiai teismo klaidai“, - A. Rupeta kalbėjo bne.eu žurnalistui savo gimtojo Žitomyro kavinėje. Miestas, turintis apie 250 tūkst. gyventojų, yra rajono centras. Iki Kijevo - maždaug 2 valandos kelio automobiliu.
A. Rupetai gresia iki 14 metų kalėjimo, jeigu jis bus pripažintas kaltu. Nepaisant ketverius metus trukusio teismų proceso, kuris šiuo metu jau baigiasi, 54 metų stilingai atrodantis vyras atrodo jaunesnis. Jis ramiai kalba apie savo bylą. Kaip ir pridera buvusiam banko valdytojui, į susitikimą atsineša storą šūsnį dokumentų ir įrodymų, turinčių patvirti jo argumentus.
A. Rupeta kelia klausimą apie tikrąjį Rytų Europos verslininkų, investavusių ir į britų futbolą, verslą. Jis sakosi turįs įrodymų, kad Baltijos šalių bankininkystė susijusi su nešvariais pinigais iš buvusių Sovietų Sąjungos šalių.
Šie įtarimai tapo ypač aktualūs po V. Romanovo kolegos tiek britiško futbolo, tiek Baltijos šalių bankininkystės srityje Vladimiro Antonovo arešto 2012 metais dėl turto iššvaistymo. Lietuvos valdžia 2011 m. nacionalizavo V. Antonovo banką „Snoras“ paskelbus apie didelius pažeidimus. Tai įvyko netrukus po to, kai V. Antonovas įsigijo Anglijos futbolo klubą „Portsmouth“.
Lietuva sausį tapo dar viena šalimi (po Šveicarijos, Latvijos ir Kipro), kuri pradėjo tyrimą, mėgindama išsiaiškinti, kaip jos bankai gali būti susiję su „Magnitskio byla“. Rusijos teisininko, kuris tyrė rimtus įtarimus ir mirė kalėjime įtartinomis aplinkybėmis, pavarde pavadinta byla susijusi su 230 mln. dolerių Rusijos mokesčių pasisavinimu. Ji sukėlė didelį tarptautinį atgarsį, mat paskelbta, kad į šią aferą įsivėlę ir garsūs Rusijos vidaus reikalų ministerijos, mokesčių tarnybų pareigūnai, teisininkai.
Lėšos plaukė iš sąskaitos Ūkio banke
A. Rupeta sako, kad apie nešvarius Ukrainos pinigų plovėjų darbelius nujautė nuo 2007 m. Bet tik dabar išdrįso apie tai prabilti – po to, kai pernai rugsėjį dėl pinigų plovimo buvo suimtas įtariamas gaujos vadeiva bankininkas Ruslanas Demčakas. Sausį Ukrainos nacionalinis bankas panaikino licenciją nedideliam R. Demčako RD kreditų bankui. Šis dabar yra likviduojamas.
Manoma, kad R. Demčako areštas buvo politiškai motyvuotas dėl jo sprendimo spalį dalyvauti parlamento rinkimuose kaip nepriklausomam kandidatui. Jo spaudos atstovas neigė kaltinimus pinigų plovimu ir su tomis pačiomis nuodėmėmis apkaltino A. Rupetą.
Pašnekovas prisipažino, kad jo rūpesčiai prasidėjo 2007 m. pabaigoje, kai jis netikėtai susidūrė su pinigų plovimo operacija. Esą nežinoma gauja naudojo banko sąskaitą, atidarytą mažai įmonei, kurios direktoriumi buvęs A. Rupeta. Į sąskaitą įplaukė dešimtys milijonų dolerių. Įmokas dalimis atliko Jungtinės Karalystės ofšorinė įmonė. Pinigai pervesti iš sąskaitos Ūkio banke.
Bet kai 2007 m. gruodį automobilio avarijoje žuvo gaujos narys, suiro ir schema, nes našlė paveldėjo dideles pinigų sumas, priklausančias pinigų plovėjams. R. Demčakas pats apsilankęs pas A. Rupetą ir pareiškęs: jis pasinaudos ryšiais teisėsaugos sistemoje, kad sufabrikuotų baudžiamąją bylą ir taip įšaldytų našlės turtą. Tuo pačiu bus pateikti kriminaliniai kaltinimai ir A. Rupetai kaip kompanijos, įsivėlusios į schemą, direktoriui.
Tuomet Ūkio banko klientė „Corpmark Impex LLP“ policijai padavė skundą prieš A. Rupetą, o policija nedelsdama pateikė kaltinimus. Skunde tvirtinama, kad „Corpmark Impex“, nepaisant to, kad nebuvo pasirašyta jokia sutartis, pervedė 6 mln. dolerių A. Rupetos firmai kaip 100 proc. išankstinį apmokėjimą už granito siuntą, kurią jis žadėjo pateikti, bet nepristatė.
A. Rupeta tvirtina, kad britų teisingumo sistemą gerbia ne mažiau, nei britų futbolą. Bet „Corpmark Impex LLP“, įregistruota apsnūdusiame Harfordšyro grafystės Elstrio kaime, prisiglaudusi tarp parapijos bažnyčios ir pastoriaus namo, galėtų būti ir Karibų mokesčių rojaus įnamė. Paslaptinga įmonė visiškai nepaisė britų įstatymų.
Tyrėjai tai pripažįsta. „Atrodo, lyg byla būtų dirbtinai primesta. Kaltinimas pats savaime yra nesąmonė, o minimi faktai akivaizdžiai pritempti, siekiant sukurti baudžiamojo kaltinimo regimybę“, - sakė Kijevo teisininkų kompanijos OMP teisininkas Valerijus Fedičinas, nepriklausomai nagrinėjęs skundą.
„Tuo tarpu įmokų mokėjimo modelis atrodo tarsi klasikinė pinigų plovimo schema, naudojant Ukrainos kompaniją kaip sudėtingos ofšorinių kompanijų schemos dalį“, - pritarė kovos su pinigų plovimu ekspertė Saskia Rietbroek iš firmos "AML Services International". Ji tyrė su byla susijusius mokėjimų dokumentus.
Ukrainos teisingumo mašina juda lėtai, bet užtikrintai. Šiais metais A. Rupeta veikiausiai bus nuteistas dėl sukčiavimo dideliu mastu ir uždarytas į kalėjimą. Ukrainos teismai nuteisia 95 proc. atvejų.
Veikiausiai nebus atsižvelgta į faktą, kad paslaptingoji Ūkio banko klientė įmonė „Corpmark Impex“, pateikusi kaltinimus A. Rupetai, jau nebeegzistuoja. R. Demčakas ir kiti aukščiausi vadovai, galimai „pakišę“ A. Rupetą, dabar ir patys suimti dėl pinigų plovimo.
„Aš nežinau, kas stovėjo už šios schemos – Baltijos šalių bankai ar Ukrainos. Bet tikiu, kad V. Romanovas galėtų man padėti. Jeigu tik norėtų“, - reporterui sakė A. Rupeta.
V. Romanovo valdoma kompanija Ūkio banko investicinė grupė į su šiuo tyrimu susijusius „Business New Europe“ klausimus neatsakė.
Kaip visa tai buvo daroma?
Kol vyko teismo procesas, buvęs banko valdytojas A. Rupeta turėjo daug laiko analizuoti, kas vyksta. Pagal tyrimus, paremtus dokumentais, kuriuos jis parodė žurnalistams, schema veikė šitaip. Trys ofšorinės kompanijos - „Corpmark Impex“ iš Jungtinės Karalystės, „Geraldic SA“ iš Panamos ir „Bridgemax Ltd“ iš Naujosios Zelandijos – pervedinėjo dideles pinigines lėšas į keletą mažų Žitomyro firmų, taip pat ir A. Rupetos. Ir britų, ir Panamos kompanijos turėjo sąskaitas Ūkio banke, o Naujosios Zelandijos firma – Latvijos banke „Trast Komercbanka“.
Mažos vietinės kompanijos buvo kaip laiduotojos 2 mln. dolerių kredito linijai vietiniame banke, kurio vadovas atliko operacijas užsienio valiuta. Šis vyras 2007 m. gruodį žuvo autoavarijoje.
Kai vadovas išsiimdavo lėšas grynaisiais, matyt, „asmeninėms reikmėms“, laiduojančios firmos papildydavo sąskaitą, naudodamos lėšas, gautas iš užsienio. Jo išsiimtus grynuosius pasidalindavo pinigų plovimo platformos klientai.
Ukrainoje tokia operacija vadinama „konvertavimo centru“. Terminas reiškia užregistruotų kompanijos lėšų iškeitimą į neužregistruotus grynuosius. Kompanijos perveda įmokas pagal fiktyvias sutartis į firmas, valdomas „konvertavimo centro“, ir atgauna savo pinigus grynaisiais. Atėmus komisinius - apie 10 proc.
Galutinis operacijos tikslas - išvengti mokesčių, sumažinant pelno mokestį padidinus įmonės išlaidas, susikuriant nesąžiningą PVM lengvatą, o tada atgautus grynuosius naudojant atlyginimams vokeliuose, taip išvengiant socialinio draudimo mokesčių.
„Konvertavimo centras“ ukrainietiškai dažnai trumpinamas į „konvert“ - šis žodis reiškia „voką“ - priemonę tokiems užmokesčiams. Kasmetinė tokio „konvertavimo“ rinkos apimtis yra apie 7 mlrd. dolerių – tai parodė Ukrainos saugumo tarnybos analizė, kurios duomenys nutekėjo dar 2010 m.
Pasak Ukrainos nacionalinės mokesčių tarnybos universiteto profesoriaus Vladimiro Lysenkos, „konvertavimo centrus dažniausiai tiesiogiai organizuoja Ukrainos bankai“. Baltijos šalių bankams tokiose operacijose tenka svarbus vaidmuo, užtikrinant didelių piniginių lėšų cirkuliaciją į ir iš Ukrainos per ofšorines kompanijas.
Per Baltijos šalis plaukia nešvarūs milijonai?
Pasak A. Rupetos, pagal šią schemą per pusantrų metų per Baltijos šalių bankus buvo pervesta ir išgryninta iš viso 57 mln. dolerių. „Ši operacija buvo visiškai nelegali, - sako A. Rupeta. - Nes nebuvo verslo sutarčių užsienyje, pagrindžiančių didelius pinigų pervedimus iš užsienio, kaip reikalauja įstatymai“.
Anot A. Rupetos, pinigų plovėjų ryšiai teisėsaugos sistemoje užtikrina, kad į tai būtų žiūrima pro pirštus.
R. Demčako schema – ne vienintelė, per kurią cirkuliavo lėšos iš ir į Ūkio banką. Pagal 2012 m. Ukrainoje pradėtus teismo procesus, per keturis mėnesius nuo 2010 m. rugsėjo iki gruodžio kita Naujosios Zelandijos ofšorinė kompanija „Anglo Stand Ltd“ iš savo sąskaitos Ūkio banke pervedė įspūdingas 100 mln. eurų ir 30 mln. dolerių sumas mažai firmai Ukrainoje, Charkove.
Lėšos buvo pervestos keistu pagrindu - „susitarimas dėl neatlygintinos finansinės paramos“. Kitaip tariant, įspūdinga kalėdinė dovana nuo Naujosios Zelandijos firmos Ukrainos firmai. Charkovo kompanijos direktorius tuomet išsigrynino visą sumą regioniniame banke „Akta Bank“. Neva žemės ūkio produkcijai pirkti.
Teismo įrašai išsamiai aprašo tik šį vieną pervedimą, bet šios operacijos mastas gali būti dešimt kartų didesnis. Pagal dokumentus, 2010 m. patekusius į žiniasklaidą iš Ukrainos nacionalinio banko pareigūnų, tas pats „Akta Bank“ dar nuo 2010 m. sausio iki rugsėjo konvertavo 1 mlrd. dolerių į grynuosius. Tad bendra suma per 2010 metus sudaro beveik pusantro milijardo dolerių. Tiesa, kol kas lieka neaišku: kokia šios sumos dalis buvo pervesta per Ūkio banką?
Paklaustas dėl šių epizodų Ūkio bankas atsiuntė atsakymą žurnalistui: „Kiek mums yra žinoma, Ukrainos įstatymai šiuo metu neapima „mokestinių nusikaltimų“ kaip nurodytas nusikaltimas [pinigų plovimas]. Ūkio bankas tokiais atvejais nėra nei ieškovas, nei atsakovai.
Mes užtikriname, kad Ūkio bankas savo kasdieninėse operacijose griežtai laikosi Lietuvos Respublikos įstatymų ir ES direktyvų (įskaitant teisės aktus dėl pinigų plovimo). Banko operacijos yra nuolat prižiūrimos autoritetingų valstybės institucijų. Mes taip pat, kaip reikalaujama, bendradarbiaujame su valstybės teisėsaugos institucijomis“.
Per Lietuvą - į Vakarus
Stebimos ir operacijos priešinga kryptimi – lėšų judėjimas iš Ukrainos į Baltijos šalis, o tada - į tarptautinę finansinę sistemą. Dar 2009 m. Ukrainos saugumo tarnybos vadovas apkaltino kitą smulkų Dniepropetrovsko banką „FS Bank“ laikant konvertavimo centrus, per kuriuos per ankstesnius metus iš šalies nelegaliai išplaukė daugiau kaip pustrečio milijardo dolerių, įskaitant ir į Ūkio banką.
Pagal tyrimo bylos dokumentus, nuo 2007 m. sausio iki 2008 m. rugpjūčio trys Didžiosios Britanijos ofšorinės kompanijos - „Technoline Service“, „Winsboro“ ir „Dreamlux“ - pervedė daugiau kaip milijardą dolerių iš savo sąskaitų „ FS Bank“ į sąskaitas Ūkio banke, „Trast Komercbanka“ ir Kirgizijos „Asia Universal Bank“. Pastarąjį Kirgizijos valdžia nacionalizavo 2010 m., įtarus pinigų plovimą ir balanso skyles.
Didžiosios Britanijos kompanijos paskelbė, kad lėšos yra „investicijų repatriacija“. Tačiau „investicijų repatriacija“ iš tiesų atsiranda pardavus beverčius vietinius vertybinius popierius nominaliąja verte – tai žinomas sukčiavimo būdas perkeliant lėšas iš vienos kompanijos į kitą. Vertybiniai popieriai buvo parduoti grupei kitų Didžiosios Britanijos, JAV ir Ukrainos kompanijų, kurios visos turi sąskaitas banke „FS Bank“, kur, kaip manoma, kaupiami konvertavimo centrų klientų pervedami pinigai.
Kas nutinka, kai purvini Ukrainos pinigai pasiekia Baltijos šalis?
Belgijos finansinės žvalgybos padalinys, kovojantis su pinigų plovimu, susekė įtartinų pinigų srautus, kurie ėjo per „Belgijos banką“ iš „Rytų Europos“ banko. Du patikimi Belgijos žiniasklaidos šaltiniai cituoja informaciją iš žvalgybos padalinio, kad turimi omenyje bankai buvo šios šalies ING ir Ūkio bankas. Pastarasis savo ruožtu patvirtino, kad tuo metu jis buvo užklaustas dėl mokėjimų.
Pagal Belgijos finansinės žvalgybos padalinio ataskaitą, „Rytų Europos bankas“ šioje šalyje banke turėjo dvi sąskaitas korespondentinei bankininkystei.
„Jos buvo naudojamos pervesti pinigus iš įvairių ofšorinių kompanijų, šio banko klienčių, įvairioms šalims visame pasaulyje“. 2008-2009 m. per korespondentines sąskaitas buvo pervesta apie 1,4 mlrd. eurų į įvairias lengvatinių mokesčių zonas. Šioje operacijoje iš viso dalyvavo 475 ofšorinės kompanijos.
„Apie šias kompanijas buvo labai mažai informacijos, arba jos iš viso nebuvo. Belgijos finansinės žvalgybos padalinio analizė parodė: keletas iš šių kompanijų jau buvo pagarsėjusios dėl rimtų ir organizuotų mokestinių sukčiavimų, korupcijos, turto iššvaistymo, sukčiavimo ir organizuoto nusikalstamumo“, - rašoma ataskaitoje.
Pinigai buvo pervedami, naudojant keletą tarpininkaujančių įmonių ir pakaitomis pergrupuojant bei išskaidant lėšas, kad Belgijos bankui būtų sunkiau nustatyti jų kilmę.
„Bankas siekė nuslėpti pinigų prigimtį“, - skelbiama išvadoje.
Parengė Jurgita Noreikienė
