Davoso forume Šveicarijoje D. Cameronas pridūrė, kad jis nenori valstybės, vardu Europa. Ką tai reiškia Lietuvai, kai lieka jau mažiau nei pusmetis iki pirmininkavimo Europos Tarybai? Kaip galėtume reaguoti į tokias mintis?
Manau, Lietuvai svarbu nesislapstant išsakyti poziciją – visgi turėtume pasirinkti savo kelią, kuris naudingiausias mums, mūsų nacionaliniams interesams. Juolab kad nesame sala vidury Europos.
Matyt, pirmininkavimo Europos Tarybai metu turėsime papildomai koordinuoti rimtą diskusiją apie tolimesnę ES ateitį. Kokio vaidmens galėtume imtis? Sakyčiau, iniciatyvaus ir nešališko diskusijų moderatoriaus, kuris nevengia atsakomybės. Mūsų pirmininkavimo ES metu tas bus aiškiai matoma ir įvertinama.
Grįžtant prie D. Camerono kalbos – reikėtų atkreipti dėmesį į jos užkulisius. Mano galva, pasiūlyta referendumo idėja yra tik dar vienas patvirtinimas, kad Didžioji Britanija neturi jokios tvirtos strategijos Europos Sąjungos (ES) atžvilgiu. O tai rizikinga. Neabejotina, kad Didžioji Britanija be ES būtų silpnesnė, ir atvirkščiai. Tačiau būtent išdiskutuotos strategijos nebuvimas lėmė, kad premjero lūpomis tarsi buvo paprašyta minutės pertraukėlė. Ir šitas nežinomybės laikotarpis gali būti žalingas.
Didžiajai Britanijai ES nuo pat pradžių buvo svarbi vienu aspektu – kaip vartai į laisvos prekybos rinką. Per pastaruosius kelis dešimtmečius šiuo klausimu mažai kas pasikeitė. Bet smarkiai keitėsi pati ES, kuri jau seniai išaugo į daug platesnį darinį.
ES nebėra tik tai, kas apibrėžia laisvą prekybą ir bendrą rinką. Krizė Europoje lėmė susitarimus dėl glaudesnio valstybių narių ekonominio bendradarbiavimo ir fiskalinės drausmės. Britų valdžiai ši kryptis niekada nebuvo priimtina – ji pastaruoju metu nuolat atvirai kvestionavo ES politiką dėl leistinų biudžeto deficitų bei taupymo. Todėl jiems siekis išlaikyti pabrėžtiną nepriklausomumą nacionalinėje politikoje tapo akivaizdžiai per brangus ir sunkiai suderinamas su ES keliamais tikslais.
Prabilti į Europą D. Cameroną tikriausiai paskatino ir stipri Nepriklausomybės partijos konkurencija, kuri yra ypač skeptiška ES atžvilgiu. Britų konservatoriai suprato, kad be aštresnės retorikos jie yra pasmerkti pralaimėjimui būsimuose rinkimuose.
Principai, kuriuos premjeras paminėjo savo kalboje, yra neginčijamai svarbūs – ES reikia būti lankstesnei, konkurencingesnei, skatinti ekonomiką kartu išlaikant galias nacionalinėms Vyriausybėms. Klausimas, kaip sutarti dėl visus tenkinančio bendrojo vardiklio?
Didžioji Britanija yra už skirtingų greičių Europą. Reikėtų savęs paklausti – ar mes iš tikrųjų norėtume judėti 27 greičiais? Esami maži, bet žaisti visa klase žemesnėje lygoje nėra naudinga jokiam save gerbiančiam žaidėjui. Todėl mums lieka bene vienintelis kelias – stengtis likti stiprios, vieningos ir bendru greičiu veikiančios ES branduolio dalimi.
Petras Auštrevičius yra Seimo pirmininko pavaduotojas, Liberalų sąjūdžio frakcijos narys
