„Apgailestaujame, jog įvairios interpretacijos neretai kyla dėl netikslių formuluočių bei pernelyg supaprastinto situacijos aprašymo, praleidžiant tam tikrus teisinius aspektus, kurie tokiais atvejais yra itin svarbūs. Neretai bankas atsiduria nepalankioje situacijoje ir todėl, kad negali atskleisti kliento duomenų bei jų komentuoti. Mes tai darome tik įstatymų numatytais atvejais ir būdais.
Pastaruoju metu Ūkio bankas minimas siejant jį su vadinamąja S. Magnitskio byla. Banką suskubta viešai apkaltinti neva „išplovus“ dideles pinigų sumas, nors joks tyrimas banko ar jo darbuotojų atžvilgiu nevyksta.
Ši byla yra tarptautinė ir sukėlusi didžiulį rezonansą daugelyje valstybių, joje minima daugybė finansinių institucijų. AB Ūkio bankas, gavęs reikiamai procesiškai apiformintą dokumentą, pateikė visus reikiamus dokumentus ikiteisminio tyrimo įstaigai, kaip numatyta įstatymuose.
Dar 2012 m. spalio mėn. gavome oficialų LR Generalinės prokuratūros patvirtinimą, jog joks tyrimas Ūkio banko ar kokių nors banko darbuotojų atžvilgiu dėl nusikalstamų veikų nebuvo pradėtas ar atliekamas. Faktas, jog bankas prisideda prie tyrimo pateikdamas reikiamus dokumentus teisėsaugos institucijoms, nėra pagrindas kaltinti galimai atlikus nusikalstamą veiką“, - rašoma pareiškime.
Stebėtojų tarybos pirmininkė Edita Karpavičienė ir Valdybos pirmininkas Arnas Žalys pabrėžia, kad bankas atlieka savo tiesiogines funkcijas - vykdo finansines operacijas, taikydamas visas reikiamas pinigų plovimo prevencijos procedūras.
„Tačiau bankas negali ir neturi atlikti tyrimų dėl galimai nusikalstamų veikų - tai jau valstybinių institucijų prerogatyva ir atsakomybė, jos toliau sprendžia, kokias priemones taikyti, vykdant tyrimą. Bankas niekada nėra ir nebuvo suinteresuotas slėpti ar dengti galimas nusikalstamas veikas ir niekuomet to nedaro.
Priešingai - bendradarbiaujame su teisėsaugos institucijomis ir savo įgaliojimų ribose prisidedame prie galimų nusikaltimų išaiškinimo. Tą ketiname daryti ir toliau, nepaisydami nepalankių bankui vertinimų“, - sako banko vadovai.
Juos nustebino ir dar vieno įvykio vieša interpretacija. 2010 m. gegužę Kauno miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos pareiškimą, pripažino Ūkio banke įvairių užsienyje registruotų įmonių sąskaitose esančius 11 mln. JAV dolerių, 765 tūkst. eurų ir 25 tūkst. Šveicarijos frankų bešeimininkiu turtu ir nusprendė juos perduoti valstybės nuosavybėn.
Bankas ir vėl yra kaltinamas esą, per jį „išplauti“ pinigai. Tačiau niekur neminima, jog būtent pats Ūkio bankas, vykdydamas griežtas pinigų plovimo prevencijos procedūras bei siekdamas užkirsti kelią galimam nusikaltimui, pranešė apie įtartinas operacijas teisėsaugos institucijoms ir aktyviai prisidėjo prie tyrimo.
„Netikslios interpretacijos ir nepagrįsti kaltinimai apie neva vykdomas nusikalstamas veikas kenkia ne tik AB Ūkio banko reputacijai, bet ir nenaudingi visai šalies bankinei rinkai, net ir visos šalies įvaizdžiui.
Galbūt vertėtų pasimokyti iš Estijos pavyzdžio, kur analogiškoje situacijoje, susijusioje su vadinamosios S. Magnitskio bylos tyrimu, pareigūnai taip pat deda visas pastangas prisidėti prie tarptautinio tyrimo, tačiau be reikalo nediskredituojamos savo šalies finansinės institucijos, viešai nesėjama nepagrįstų abejonių“, - rašoma Ūkio banko vadovų pareiškime.
