Viršutiniuose aukštuose, ligoninės palatose ir gydytojų kabinetuose – apie 26 laipsnius šilumos, kartais net daugiau. Ypač bloga padėtis palatose, kuriose guli po 5 ir daugiau ligonių.
Aštuntame aukšte, pilvo chirurgijos skyriuje gulinčios giminaitės aplankyti atvykusi vilnietė Monika Sinkevič „Sostinei“ pasakojo: „Palatoje karšta kaip Pietų kraštų kurorte. O lango pradaryti neleidžia prie jo gulinti senyva moteris – jai šalta, skersvėjis pučia, kai kas nors pradaro palatos duris“.
Senos, jau 23 metus kapitalinio remonto nemačiusios ligoninės vaizdą penktadienį pamatęs Sveikatos apsaugos ministras Vytenis Andriukaitis nustebęs kraipė galvą.
Ligoninės ūkio tarnybų viršininkas Valerijus Lavoškinas pripažino, jog problema tikrai yra. Į orą leisti brangią šilumą verčia pasenusi gydymo įstaigos šildymo sistema.
V. Lavoškinas sakė, jog praėjusių metų šalčiausią mėnesį teko mokėti 500 tūkst. litų už šildymą ir vandenį, bet vanduo sudarė labai nedidelę dalį. Panašias kainas ūkio tarnybos viršininkas prognozuoja ir šių metų sausį.
„Turime labiau šildyti reanimacijos palatą, ten guli bejėgiai ligoniniai, iki pusės nukloti, prijungti prie aparatūros. Reanimacijos palatą reikia labiau šildyti, o radiatoriai pas mus nereguliuojami. Šiluma paduodama iš viršaus, todėl devintame, aštuntame, septintame ir dar šeštame aukštuose yra karšta, o kuo žemiau, tuo vėsiau“, – aiškino V. Lavoškinas.
Ligoninės Ūkio tarnybų vadovas teigė, kad 2008 m. šilumos mazgas buvo atnaujintas, bet sutaupyti šilumos jis nepadeda: vidaus šildymo sistema liko ta pati, iš sovietinių laikų, kai buvo galima šildyti orą, nebijant didelių sąskaitų.
Ligoninė jau eilę metų iš Vyriausybės prašo daugiau kaip 40 mln. litų ne tik šildymo ūkio, bet ir viso kiauro pastato atnaujinimui. Kol kas teigiamo atsakymo nesulaukta, yra tik vilties, kad gydymo įstaigos renovacijos projektas pateks į 2014 – 2017 m. Vyriausybės investicinių programų planus.
Jeigu ligoninės viršutiniai aukštai pirtis, tai apačioje – šaldytuvas. Pirmajame aukšte oras atvėsta taip, kad šaltesnę dieną, kai termometro stulpelis lauke nukrenta žemiau 12 laipsnių šalčio, po koridorius medikams tenka vaikščioti ant pečių užsimetus paltus.
Pirmojo aukšto koridoriuje prie informacijos langelio budinti darbuotoja skundėsi, kad ilgiau pasėdėjusi ima kalenti dantimis.
Skolintis pigiau, nei šildyti orą
Nerijus Mikalajūnas
„Vilniaus energijos“ atstovas ryšiams su visuomene
„Šilumos gamintojai atsako tik už trasų būklę, iki namo šildymo sistemos įvado. Pastato šildymo sistema rūpinasi jį administruojanti įstaiga. Gyventojai ir viešųjų pastatų naudotojai neteisūs, kai pyksta ant šilumininkų ir jiems verčia kaltę dėl didelių sąskaitų už šildymą.
Sąskaitas išpučia kiauros sienos ir pasenusi šildymo sistema.
Žinoma, atnaujinti šildymo sistemą nėra pigu, ypač tokiam dideliam statiniui kaip Lazdynų ligoninė.
Bet net imti paskolą iš banko pigiau, nei metų metus šildyti orą.
Lietuva yra viena brangiausiai iš Rusijos dujas perkanti šalis. Bet tiesa ir tai, kad vidutinis daugiaaukštis pastatas Švedijoje sunaudoja triskart mažiau šilumos, nei Lietuvoje.“
