Visuomenės sveikatos specialistai perspėja: tokia didelė kietųjų dalelių koncentracija gali pakenkti sveikatai, tad patariama kuo mažiau laiko praleisti lauke. Ypač saugotis raginami sergantieji lėtinėmis ligomis, vaikai.
Išsisklaidyti susikaupusiems teršalams, kurių ypač padaugėjo visu pajėgumu pradėjus veikti šildymo įrenginiams, neleidžia ramūs orai. Sinoptikai prognozuoja, kad artimiausiomis dienomis vėjas kiek sustiprės, ims snigti, tad tarša turėtų kiek sumažėti.
Sergantieji - jautresni
Stacionarūs matuokliai didžiausią oro taršą fiksuoja Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose. Kietųjų dalelių, azoto dioksido, sieros dioksido, anglies monoksido ir ozono koncentracija ore čia gerokai viršija ribines vertes.
Labiausiai oras užterštas pramoninėse zonose, prie pagrindinių gatvių, kur didžiausi transporto srautai, taip pat individualių namų kvartaluose, kur žmonės šiuo laikotarpiu intensyviai degina kietąjį kurą.
Padidėjusią taršą greičiau pajunta sergantieji lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis, tokiomis kaip astma. Šiems žmonėms patariama kuo mažiau vaikščioti lauke ir būti pasiruošusiems ligos paūmėjimui, ūmiems priepuoliams.
Treniruotės lauke - nesveika
Susirūpinti derėtų tiems, kurie ypač jautrūs teršalams. Tai vaikai, besilaukiančios moterys, senyvo amžiaus žmonės bei sergantys lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis. Pirmiausiai jie turėtų kasdien pasidomėti, kokia oro tarša. Naujausi duomenys kasdien skelbiami Aplinkos apsaugos agentūros tinklalapyje arba per žiniasklaidos priemones.
„Didelės įtakos bendram užterštumui turi automobiliai. Žiemą važinėjama dygliuotomis padangomis, ir dylant asfaltui susidaro dalelės, kurios ore jungiasi su kietosiomis dalelėmis, taip dar labiau didindamos taršą“, - aiškino Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro specialistė Dainora Bielskytė.
Esant aukštam oro taršos lygiui vairuotojai raginami iš nuosavo automobilio persėsti į visuomeninį transportą ir taip prisidėti mažinant bendrą užterštumą.
„Šiomis dienomis geriau būtų atsisakyti sporto užsiėmimų ar pasivaikščiojimų lauke. Langų atidarinėti taip pat nederėtų. Jeigu išvėdinti patalpas būtina, langus reikėtų pridengti sudrėkintu audiniu, kad teršalai neprasiskverbtų į patalpas. Sandariai uždaryti langus reikėtų ir važiuojant automobiliu.
Geriausia šiomis dienomis kuo mažiau būti lauke, o jeigu tai neišvengiama – riboti fizinį krūvį, nes jo metu įkvepiame daugiau teršalų. Viskas priklauso nuo taršos lygio ir kiekvieno žmogaus jautrumo“, - patarė visuomenės sveikatos specialistė.
Grasina rimtos ligos
Teršalų poveikį sveikatai gali pajusti ir visai sveiki žmonės. Kai užterštumas nemažėja ilgesnį laiką, sudirginama nosies ir gerklės gleivinė, dažniau imama čiaudėti, kosčioti. Taip dalis teršalų pašalinami iš organizmo, tačiau likusios kietosios dalelės ilgainiui prasiskverbia ir į kvėpavimo takus, kraują.
Tai gali sukelti širdies ir kraujagyslių ligas arba jų paūmėjimą. „Jei žmogus pajuto, kad jaučiasi prasčiau, reikėtų kreiptis į gydytoją. Nors šiomis dienomis oro tarša ir smarkiai padidėjusi, daugelis žmonių neturėtų to pajusti. Kiekvienas turėtume stebėti savo savijautą ir reaguoti į neįprastus simptomus“, - kalbėjo D. Bielskytė.
Visuomenės sveikatos specialistai pastarosiomis dienomis sulaukia daugiau skambučių iš ugdymo įstaigų – pedagogai teiraujasi, ar gali vesti į lauką darželinukus. Esant aukštam oro taršos lygiui medikai to daryti nepataria, tačiau sprendimą priima patys darželių grupių vadovai.
