Nuo šių metų pradžios Lietuvoje uždraudus kovinių ir pavojingų veislių šunis, jų šeimininkai turi dar pusmetį leidimams gauti.
„Tie savininkai, kurie susitvarkė leidimus, gali būti ramūs – jų augintinio niekas nelies. Tačiau likusieji turėtų sukrusti ir kuo skubiau pateikti dokumentus – juk dar reikia spėti išklausyti privalomojo mokymo kursus. Liko vos pusmetis. Vėliau teks graužtis, nukentėjus dėl tingumo ar nežinojimo“, – įspėjo gyvūnų globos ir kontrolės tarnybos „Nuaras“ direktorė Jurgita Gustaitienė.
Tuo tarpu seniūnijų atstovai pastebi, jog daugiausia konfliktų tarp gyventojų kelia visai kita, galimai Konstitucijai prieštaraujanti gyvūnų laikymo taisyklių nuostata – gauti kaimynų sutikimą daugiabučiame name laikyti šunį.
Leidimams gauti liko pusmetis
Viešosios įstaigos Gyvūnų registravimo centro duomenimis, šiuo metu Kaune užregistruota 611 agresyvių šunų. Visi jų savininkai iki liepos 1 dienos privalo gauti leidimus. Tačiau kiek iš tikrųjų esama pavojingų ar kovinių šunų mišrūnų, nežinoma.
Nors naujosios redakcijos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas draudžia kovinius šunis, kovinių ir pavojingų šunų mišrūnus laikyti daugiabučiuose, šios nuostatos netaikomos iki įstatymo įsigaliojimo įsigytiems šunims, kuriems savivaldybės administracija yra išdavusi leidimą.
Šie augintiniai turi būti kastruoti ir negali būti toliau veisiami, įsigyjami ir parduodami.
Miesto tvarkymo skyriaus vedėjo pavaduotoja Jolanta Miliauskienė sakė, kad kiekvieną savaitę sulaukiama bent keleto išduoti leidimą prašančių interesantų.
Pretenzijų savivaldybės darbuotojams agresyvių šunų augintojai nereiškia: dabar, kai prieštaringai vertintas įstatymas įsigaliojo, aistros jau rimsta.
Pavojingų veislių šunis auginantys kauniečiai labiausiai buvo sujudę svarstant Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą. Tuo metu sulaukta agresyvių šunų antplūdžio gyvūnų prieglaudose.
Genetikos kalbomis nepakeisi
Problemos, papiktinusios šimtus agresyvioms veislėms priskiriamų šunų augintojų, esą galėjo iš viso nebūti, jei tik būtų laikytasi prieš 10 metų priimto įstatymo dėl agresyvių šunų veislių. Per tą laiką šunys, dėl kurių tiek metų ginčytasi, tiesiog būtų išgaišę natūralia mirtimi.
„Nuaro“ vadovės įsitikinimu, griežta pavojingoms veislėms priskiriamų šunų kontrolė – būtina, ir į šią problemą nevalia žvelgti vien iš emocinės pusės.
„Kartais visuomeninių organizacijų atstovai neatsakingai ir naiviai tvirtina, esą šuns elgesį formuoja tik šeimininkas. Tačiau negalima pamiršti, kad kovinio šuns genetikos net ir labai norėdamas gražiomis kalbomis nepakeisi.
Kodėl prieglaudose atsiduria kokių pitbulių ar Stafordšyro terjerų mišrūnai? Nes kartais jie puola šeimos narius, ir patys savininkai juos pas mus atgabena užmigdyti“, – priminė J.Gustaitienė.
Nors tiksli statistika nevedama, vien pernai būta ne vieno atvejo, kai gyvūnų globos ir kontrolės tarnybos pagalbos šauktasi bijant įeiti į savo butą ar kilus sunkumų suteikti pirmąją pagalbą nuo agresyvaus keturkojo nukentėjusiam žmogui.
Skirti ne kovai su žmogumi
„Koviniai šunys nebuvo išvesti kovai su žmonėmis. Jų genuose – kovoti su kitais šunimis. Jei socializuojami nuo pat mažumės, jei leidžiama bendrauti su kitais šunimis, augintiniai užauga normalūs ir draugiški“, – tvirtina amerikiečių pitbulterjerą jau 9 metus auginantis kaunietis verslininkas Tomas.
Jo meilus, paklusnus, prieraišus augintinis augo ir žaidė drauge su vaikais ir kitais gyvūnais.
Per 9 metus nebūta jokio incidento, tad pašnekovas įsitikinęs, kad ažiotažas dėl pavojingų šunų – dirbtinis, o užuot priėmus drastiškas įstatymo pataisas, reikėjo tik pareikalauti, kad visi didesni keturkojai būtų vedžiojami tik su pavadėliu ir antsnukiu.
Jo žiniomis, dažniausiai žmones apkandžioja anaiptol ne agresyviosioms veislėms priskiriami šunys.
Skundžiasi, bet ne dėl to
Seniūnijų, policijos, savivaldybės atstovai tikina nei šiemet, nei pernai kauniečių skundų dėl kovinių ar pavojingų šunų laikymo nesulaukę. Kur kas dažniau kyla konfliktų dėl gyvūnų laikymo taisyklėse numatyto reikalavimo gauti daugiabučio gyventojų sutikimą šuniui laikyti.
Kadangi šis reikalavimas galimai prieštarauja kitiems teisės aktams, ketinama inicijuoti taisyklių pakeitimus, o kol kas seniūnijų atstovams tenka tarpininkauti konfliktuojančioms pusėms.
„Neretai skundai dėl gyvūno – tik būdas užsitęsusiems kaimynų tarpusavio nesutarimams spręsti“, – pastebėjo Šančių seniūnijos vyriausiasis specialistas Modestas Petrikas.
„Kaip paprastas žmogus patikrins – turi jo kaimynas leidimą pavojingam šuniui laikyti ar ne, mokytas tas šuo ir jo šeimininkas ar ne?“ – skeptiškai naująją tvarką vertino Taikos prospekto 117-ojo daugiabučio gyventojų bendrijos pirmininkė Irena Vazgienė.
Ji įsitikinusi, kad draudimas laikyti daugiabučiuose kovinių ir pavojingų veislių šunis turėjo įsigalioti visiems, o ne tik naujai įsigytiems augintiniams.
O ir reikalavimas gauti kaimynų sutikimą laikyti šunį, ypač stambios veislės, – būtinas. Tik vadovaujantis šia nuostata bendrijoje pavyko išgyvendinti kaimynystėje kaukiantį, savininko neprižiūrėtą didelį šunį, tačiau teko pasitelkti ne vieną instanciją.
Išbraukė bandogą
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba šių metų sausio 9 dieną papildė kovinių ir pavojingų veislių sąrašą.
Kovinių šunų veislei priskirtas amerikiečių pitbulterjeras. Pavojingoms šunų veislėms priskirti amerikiečių Stafordšyro terjeras, Stafordšyro bulterjeras, amerikiečių buldogas, Argentinos dogas, brazilų mastifas, kangalas (turkų aviganis), Kaukazo aviganis, Pietų Rusijos aviganis.
Sąraše nebeliko anksčiau jame buvusio bandogo.
