Dėl sužalojimų kalti pareigūnai
Prieš šv. Kalėdas kvietimų į teismą sulaukusios trys jurbarkiečių šeimos neteko žado, nes gimnazistų konfliktą su policijos pareigūnais, nuo kurio jau praėjo kone ketveri metai, buvo pasistengusios pamiršti kaip nemalonų ir daug problemų sukėlusį nuotykį. Visi trys draugą nuo įsivaizduojamų banditų gynę abiturientai šiemet turėtų baigti studijas universitetuose, todėl tokio istorijos posūkio nė vienas nesitikėjo. Reikalavimas padengti pareigūnui išmokėtos kompensacijos sumą vaikinų šeimoms neįtikėtinas atrodo dar ir dėl to, kad ikiteisminį tyrimas dėl pasipriešinimo policijos pareigūnams ir jų turto sugadinimo prokuratūra senų seniausiai nutraukė, į teismą byla nepateko ir kaltais studentai pripažinti nebuvo.
Priminsime, kad 2009 m. kovo 2 d. viename Jurbarko daugiabutyje gyvenantys žmonės pastebėjo pro balkono langą su krepšiu iššokusį ir į automobilį įsėdusį vaikiną, todėl paskambino į policijos komisariatą ir pranešė apie galimą vagystę iš buto. Neįsitikinę, kad ar iš tiesų buvo įvykdytas nusikaltimas, pareigūnai pagal automobilio numerius nustatė savininką, rado automobilio vairuotoją ir išsivedė jį iš pamokų.
Kadangi neuniformuoti ir be policijos skiriamųjų ženklų į gimnaziją atvykę vyrai dvyliktokui neprisistatė ir pažymėjimų neparodė, moksleivis pamanė, kad su juo sąskaitas nori suvesti nusikalstamo pasaulio veikėjai. Pamatę per langą nuo nepažįstamų vyrų bėgantį draugą, dvyliktokai šoko jo ginti ir per konfliktą kumščiu trinktelėjo vienam iš „užpuolikų“. Išgirdę nepažįstamuosius šaukiant, kad jie pareigūnai, dvyliktokai atsiprašė kriminalistų, tačiau kaip kokie nusikaltėliai buvo išvežti į policijos komisariatą.
Nesusipratimu tapusį konfliktą su pareigūnais vaikinų tėvai stengėsi išspręsti gražiuoju, tačiau pasijuto šantažuojami, todėl kreipėsi į Seimo kontrolieriaus tarnybą. Atlikęs turimą Seimo kontrolierius Romas Valentukevičius jų skundą pripažino pagrįstu ir konstatavo, kad policijos pareigūnai pažeidė imperatyvias (tvirtas ir nekintamas) Policijos veiklos įstatymo nuostatas ir dėl to moksleiviai bei pareigūnas patyrė sužalojimų.
Byla teismo nepasiekė
2009 m. birželio mėnesį Kauno apygardos prokuratūros Antrojo (Sunkių nusikaltimų ikiteisminio tyrimo organizavimo) skyriaus vyriausiasis prokuroras A. Rusteika nutraukė ikiteisminį tyrimą gimnazistams iškeltoje baudžiamojoje byloje dėl pasipriešinimo valstybės tarnautojui bei dėl turto sunaikinimo ir sugadinimo, kadangi nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos.
Konflikte su moksleiviais nukentėjęs Kriminalinės policijos tyrėjęs E. Buitkus su tokiu nutarimu nesutiko. Skunde Kauno apygardos prokuratūros vyriausiajam prokurorui pareigūnas teigė, kad gimnazijos direktoriaus pavaduotoja Irena Giedraitienė žinojo, jog jis dirba kriminalinėje policijoje, todėl iš pamokos jos iškviestas moksleivis taip pat turėjo žinoti, kad bendrauja su pareigūnais. Kadangi prieš jį puolė trys gimnazistai, tai jų veiksmai niekaip negali būti vertinami kaip būtinoji gintis. Be to, į gimnaziją jis vyko ne savo iniciatyva, o vykdydamas policijos Operatyvaus valdymo poskyrio viršininko Lino Žievio nurodymą patikrinti telefonu gautą informaciją.
Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjas E. Butkus skunde Kauno apygardos prokuratūros vyriausiam prokurorui rašė, kad ikiteisminio tyrimo nutraukimą jis supranta kaip konstitucinės normos pažeidimą ir tokį sprendimą gali paaiškinti nebent tuo, kad prieš jį smurtavusių moksleivių tėvai yra Jurbarke žinomi asmenys, kai kurie iš jų turi įtakingų giminaičių bei partinių ryšių Vilniuje, policijos vadovybėje ir kitose valstybinėse institucijose. Pareigūnas skundėsi, kad dėl šios bylos ir jam, ir policijos komisariato vadovams, ir ikiteisminį tyrimą kontroliavusiam prokurorui buvo daromas spaudimas tiek iš žiniasklaidos atstovų, tiek iš tiesioginės vadovybės, iš rajono savivaldybės tarybos, kurios nariais yra šių moksleivių tėvai. E. Buitkus tvirtino, kad dėl šių priežasčių jis jaučiasi nesaugus, kadangi Jurbarkas yra nedidelis miestas, o jo jauno amžiaus asmenys, neseniai baigę gimnaziją, įgauna pagrindą iš jo tyčiotis, nes jų veiksmams pritariama.
Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Viktoras Biriukovas Jurbarko kriminalisto skundą atmetė, motyvuodamas tuo, kad jei gimnazijos direktoriaus pavaduotoja jį pažinojo, tai anaiptol nereiškia, kad ir iš pamokų išvestas moksleivis žinojo ar privalėjo žinoti šią aplinkybę, nes tarp šių dviejų teiginių nėra loginio ryšio. Policijos pareigūno pažymėjimo E. Butkus I. Giedraitienei neparodė, o visi kiti liudininkai teigė, jog tarnybinius pažymėjimus policijos pareigūnai pateikė tik įvykus konfliktui su moksleiviais. Byloje buvo nustatyta, kad ir E. Buitkus, ir kiti pareigūnai šio įvykio metu pažeidė Policijos veiklos įstatymą, nes nesilaikė privalomų jo nuostatų.
Prokuroras V. Biriukovas nutarime atmesti kriminalisto skundą konstatavo, kad Jurbarko pareigūnai neturėjo jokios teisės bei pagrindo atvykti į gimnaziją, nutraukti pamokas, faktiškai sulaikyti besimokantį moksleivį ir apžiūrėti jo automobilį bei daiktus, nes policijos veiklą reglamentuojantys teisės aktai draudžia atlikti prievartinis veiksmus jei nebuvo padaryta nusikalstama veikla.
Gindami savo draugą nuo, kaip jiems tuomet atrodė, nuo akivaizdaus, realaus ir pavojingo kėsinimosi, studentai nepadarė pareigūnui didesnės žalos negu buvo vertos ginamos teisės ir interesai ir pasinaudojo tik tomis priemonėmis, kurios buvo būtinos pasikėsinimui atremti, tai patvirtina ir specialisto išvada, kurioje teigiama, kad E. Buitkui buvo padarytas tik nežymus sveikatos sutrikdymas.
Jurbarko kriminalisto E. Buitkaus skundą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo atmetė ne tik Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas, bet ir ikiteisminio tyrimo teisėjas bei Kauno apygardos teismas, todėl trijų gimnazistų byla teismo nepasiekė ir nė vienas vaikinas kaltu pripažintas nebuvo.
Bylinėjosi ir su darbdaviu
Sprendimą išmokėti Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjui E. Buitkui vienuolikos mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją - 35 tūkst. 149 Lt 2012 m. rugpjūčio 7 d,. priėmė Policijos departamento Finansų valdybos Finansų ir ekonomikos skyriaus vedėjas Rytis Berčiūnas. 2011 m. Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, vadovaudamasis Vidaus reikalų ministro įsakymu, išmokėjo E. Buitkui vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją, todėl Policijos departamentas pavedė Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui regreso tvarka Policijos departamento naudai iš įvykio, kurio metu buvo sužalotas pareigūnas, kaltininko išieškoti 38 344 Lt.
Dėl kompensacijos už sužalojimą, patirtą vykdant tarnybines pareigas, E. Buitkus su Tauragės apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu bylinėjosi daugiau kaip dvejus metus. Sprendimą išmokėti kompensaciją vyriausiojo policijos komisariato viršininkas priėmė 2009 m. birželio 30 d., tačiau kompensacijos neišmokėjo - sustabdyti kompensavimo dėl sveikatos sutrikdymo klausimo sprendimą iki bus priimtos galutinės išvados dėl E. Buitkaus veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo rekomendavo Seimo kontrolierius R. Valentukevičius, o netrukus buvo gautas ir Kauno apygardos prokuratūros nutarimas bei Kauno apygardos teismo nutartis, nepalikusi abejonių, kad dėl sužalojimo kalti buvo ne moksleiviai, o pats pareigūnas.
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkui panaikinus įsakymą dėl kompensacijos išmokėjimo, Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjas kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą ir jis patenkino pareigūno prašymą. Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas sprendimą apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, bet jis apeliacinį skundą atmetė.
Gavęs šį teismo sprendimą, Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas išmokėjo E. Buitkui vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją, bet pareigūnas dar kartą kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą. Apsisuko naujas bylų ratas, bet Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui nepavyko įrodyti, kad kompensacija už sužalojimą E. Buitkui nepriklauso.
Gyvenimas išmokė saugotis
„Jei valstybė mėto pinigus įstatymus pažeidinėjantiems pareigūnams – tegul mėto, tačiau tegul nenori, kad už pareigūno prakirstą antakį sumokėtume mes“,- sakė į tesimo posėdį atėjęs vienas iš gimnazijos konflikto dalyvių tėvų. Teismo posėdyje dalyvavę vaikinai neslėpė, kad jiems pateiktą ieškinį vertina kaip absoliutų teisinį nihilizmą ir net neabejoja, kad laimės teisingumas.
Paklausti, ar dabar, susiklosčius panašioms aplinkybėms, jie elgtųsi taip pat, studentai susimąstė.
Vadybą studijuojantis K. Rekešius pripažino, kad niekas nepasikeitė – nuo neprisistačiusių ir jokių skiriamųjų ženklų neturinčių nepažįstamųjų jis ir vėl bandytų pabėgti.
Informatiką ir bibliotekininkystę Vilniaus universitete studijuojantis vaikinas tvirtino, kad antrą kartą taip beatodairiškai ginti klasės draugo tikrai nešoktų. „Gyvenimas mane išmokė atsargumo – po šio įvykio supratau, kad reikia ne šokti ir bėgti, o pagalvoti, kas po to gali laukti“,- sakė Elmiras.
Jurbarko rajono apylinkės teismas antrąjį šios bylos posėdį numatęs rengti sausio pabaigoje, tačiau greitos pergalės be kaltės kaltais paverstų vaikinų šeimos nesitiki. Lietuvoje teismai vyksta metų metus ir niekam, o juo labiau gerus atlyginimus savo teisininkams mokančioms valstybinėms institucijoms nerūpi, kad eiliniams žmonėms bylinėjimasis kainuoja brangiai.
