B. Vėsaitė kelionių traukiniu neketina išsižadėti ir tapusi ministre

„Mūsų traukiniais važinėja net ministrai!“ Tokį reklaminį šūkį galėtų naudoti nacionalinė geležinkelių bendrovė. Ši susisiekimo priemonė tiko ir ankstesnės Vyriausybės, ir dabartinio ministrų kabineto nariams.

B. Vėsaitė pripažino, kad važinėti traukiniu patogiau nei automobiliu.<br>M. Patašius
B. Vėsaitė pripažino, kad važinėti traukiniu patogiau nei automobiliu.<br>M. Patašius
Daugiau nuotraukų (1)

Artūras Jančys

Jan 29, 2013, 10:23 AM, atnaujinta Mar 13, 2018, 1:34 AM

Kurį nors rytą iš Kauno į Vilnių vykstantys keleiviai neturėtų labai stebėtis pamatę kažkur regėtą veidą. Birutė Vėsaitė traukinius pamėgo dar būdama Seimo nare. Dabartinė ūkio ministrė pripažįsta keliones vagone net panaudojusi savo politinei reklamai.

Ji, kaip ir tūkstančiai kitų kauniečių, pernai daug kartų iš Kauno į Vilnių ir atgal keliavo traukiniu – politikės teigimu, taip greičiau ir patogiau  nei automobiliu.

Ministrė prisipažino, kad geležinkelių transporto priemonę ji kartais paverčia savotišku „agitaciniu traukiniu“: „Žmonės mane atpažįsta, puola klausinėti, tai aš jiems aiškinu apie politiką, visų pirma – ekonomikos dalykus.“  

Politiniai pokalbiai traukinyje B. Vėsaitei labai pravertė per praėjusių metų rudenį vykusią Seimo rinkimų kampaniją.

„Atvažiuoju iki pat stoties, nereikia lūkuriuoti eilėse prie šviesoforų Savanorių prospekte. Bet yra ir kelionės traukiniu trūkumų. Ypač, kai reikia troleibusu iš stoties pavažiuoti iki Seimo ar Vyriausybės, malonumai baigiasi. Kartais paveža sūnus, jei tuo metu būna Vilniuje, ar kas nors iš kolegų“, – pasakojo B. Vėsaitė.

Susisiekimo tarp Kauno ir sostinės trūkumų yra pastebėjęs ir praėjusios kadencijos žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius, kuris traukiniais važinėdavo beveik kiekvieną darbo dieną. Pagrindinė problema: nei Vilniaus, nei Kauno geležinkelių stotyse nėra aikštelių, kuriose būtų galima automobilį palikti nemokamai. 

Politiko nuomone, Vilniaus geležinkelio stotyje turtėtų būti prekiaujama ir Kauno viešojo transporto elektroniniais bilietais, o Kauno stotyje turėtų būti galima įsigyti sostinės viešojo transporto bilietų.

K. Starkevičius net buvo internete išplatinęs viešą laišką Vilniaus merui Artūrui Zuokui ir Kauno merui Andriui Kupčinskui, ragindamas dvimiestį kurti ne kosminiais projektais, kurie lieka tik „popieriuje“, bet konkrečiais, paprastais darbais. Vienas jų – įrengti nemokamas automobilių stovėjimo aikšteles.  

„Kasdien šimtai kauniečių ir vilniečių keliauja „Lietuvos geležinkelių“ traukiniais į darbą iš Kauno į Vilnių ir iš Vilniaus į Kauną.

Daugelis jų iš namų iki geležinkelio stoties norėtų į stotį atvykti individualiais automobiliais, juos palikti aikštelėje šalia geležinkelio stoties ir toliau keliauti traukiniu. Darbo dienos pabaigoje, sugrįžę traukiniu iš darbo, sėstų į prie stoties paliktus automobilius ir jais pasiektų namus. Tokia praktika labai paplitusi daugelyje Europos šalių, ji leidžia sutaupyti laiką ir suteikia patogumo. Deja, pas mus taip nėra“, - laiške apgailestavo buvęs ministras K. Starkevičius.

Jo balsas liko išgirstas – nemokamų aikštelių neatsirado nei Kauno, nei Vilniaus geležinkelių stotyse. Ūkio ministrė prisipažino dar nepagalvojusi, ar kalbėtis su kolega, susisiekimo ministru Rimantu Sinkevičiumi apie tarp Kauno ir Vilniaus važinėjančių keleivių patogumus.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.