Į portalo lrytas.lt klausimą, ar Vilniuje yra organizuotų grupuočių, užsiimančių narkotikų prekyba, turto prievartavimu ir prekyba moterimis – tradiciniais mafijos verslais, K. Lančinskas atsakė teigiamai.
„Šventa vieta tuščia nebūna“, - spaudos konferencijoje atsakė sostinės policijos vadas, matyt, turėdamas mintyje tik kriminalinės istorijos archyvuose išlikusias „Vilniaus brigados“, „Centurionų“ ir kitas sostinės gaujas.
Tačiau pasakęs A, policijos viršininkas B neištarė. Nenorėjo pasakyti, kokios konkrečiai mafijos grupuotės siautėja Vilniuje.
Keista, Kauno policija ir prokuratūra informuoja apie gaujas, skelbia jų pavadinimus, lyderius. Visi, nors truputį besidomintys teisėsaugos temomis žino, jog pagrindinės šio miesto gaujos iki šiol buvo Kamuoliniai ir Agurkiniai. Pastarųjų sulaikymo operacija vadinama vienu rimčiausių smūgių organizuotam nusikalstamumui Lietuvoje.
Kodėl apie Kauno banditus ir gaujas teisėsauga apsčiai žeria informacijos, o apie Vilniaus mafiją, kuri, pasirodo, egzistuoja – nė žodžio?
Gal sostinės teisėsaugininkai elgiasi išmintingai, stengdamiesi neaudrinti miestiečių sąmonės šešėlinio pasaulio istorijomis, kad ir vilniečiai padugnių veikėjų neiškeltų į herojines aukštumas, kaip tai atsitiko Kaune.
Kai kadaise apsigyvenau šiame mieste, mane pribloškė nemažą dalį kauniečių apnikusi kažkokia iškreiptos formos kriminalinė romantika. Net kultūringi menininkai kauniečiai didžiuodavosi pažintimis su kuriuo nors Henytės (Henriko Daktaro) ar Daškės (Remigijaus Daškevičiaus) kompanijos sėbru.
O kaunietis, net pažįstantis tą, kuris pažįsta patį Henytę, buvo laikomas žymiu asmeniu, kone pateptuoju. Ilgą laiką man buvo mįslė, kodėl normalūs kauniečiai taip žavisi padugnėmis.
Atsakymas atėjo tuomet, kai minia, kurioje tikrai buvo it tebėra normalių žmonių, šventuoju paskelbė įtariamąjį dviejų žmonių žudiką. Garliavos sindromas – nauja Vilijampolės psichosocialinio komplekso forma.
Tik liko mįslė, kodėl savo lietuviškumu besididžiuojantys kauniečiai visai kaip rusai mistifikuoja ir garbina kriminalą. Pripažindama, kad Vilniuje organizuotos gaujos veikia, bet nenorėdama jų paversti legenda sostinės teisėsauga galbūt siekia apsaugoti vilniečius nuo gėdos, todėl apie „brigadinių“ įpėdinius plačiau nekalba.
Bet kai nėra aiškios informacijos, kyla pagunda kurpti versijas, taip pat ir dvelkiančias sąmokslo teorija. Pavyzdžiui, gal Vilniaus teisėsauga kol kas „neparišo“ nė vienos rimtos gaujos ir todėl neturi kuo pasigirti?
Ar Vilniaus mafijos stogas toks aukštas, kad apie ją teisėsauga nedrįsta net prasižioti? O gal specialiai palaikomas Kauno kaip banditų miesto įvaizdis?
Pastarąja sąmokslo teorija, beje, tiki nemažai kauniečių, net vietos politikai ir dalis pareigūnų. Tad kokios gaujos viešpatauja sostinėje? „Kraujomaišinių“ ar galbūt „Seiminių“?
Žmonės nekenčia nežinojimo, kai jo nėra, užpildo bet kokiu žinojimo pakaitalu.
