Aplinkos ministerija kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą (VPT) prašydama nutraukti viešinimo paslaugų pirkimą. Už daugiau nei 3 milijonus litų buvo planuojama pirkti reklaminius plotus laikraščiuose ir naujienų portaluose, taip pat - reportažus televizijose.
Nors jau aišku, kokia bendrovė teiks šitas paslaugas, siekiama paskelbti naują konkursą. Jame galėtų dalyvauti ne tik viešųjų ryšių agentūros, kurios planuoja reklamą žiniasklaidoje, bet ir pačios žiniasklaidos priemonės.
„Tą konkursą paskelbė dar buvusi valdžia. Dabar pasikeitė ministerijos vadovai, todėl keičiasi politika, prioritetai, veiklos kryptys. Jeigu mums bus leista skelbti konkursą iš naujo, tai jame galės dalyvauti ne tik tarpininkai, bet ir laikraščiai, naujienų portalai, televizijos“, - apie idėją pasakojo aplinkos ministras Valentinas Mazuronis.
Jeigu VPT patenkintų prašymą ir būtų paskelbtas naujas konkursas, tai būtų neįprasta praktika. Galbūt tai pirmas akmuo kuriant naują tvarką viešuosiuose pirkimuose?
Tarpininkai susižeria beveik viską
Valstybės įstaigos išleidžia milijonus litų reklamai žiniasklaidoje. Vien per praėjusius metus ir pirmuosius tris 2012 metų mėnesius tam tikslui buvo išleista 91,7 milijono litų. Tai yra 4,1 proc. visų viešiesiems pirkimams išleistų pinigų.
Valstybės įstaigos perka reklamą žiniasklaidoje tam, kad visuomenė sužinotų apie jų veiklą, naujoves, projektus ir kitas aktualijas. Tačiau tokios paslaugos perkamos ne tiesiogiai iš žiniasklaidos priemonių, bet per tarpininkus – viešųjų ryšių agentūras.
Tokia praktika savaime nėra ydinga. Viešųjų ryšių agentūrose dirba profesionalūs reklamos planuotojai. Be to, dažnai verslininkai gauna nuolaidų pirkdami reklamą žiniasklaidos priemonėse. Tačiau yra ir kita medalio pusė – kartais per tarpininkus įsigyjamos paslaugos gerokai pabrangsta. Pasitaiko tokių atvejų, kad tarpininkai pasiima 90 proc. visų lėšų, o žiniasklaidos priemonėms (kurios iš tikrųjų suteikia reikiamą paslaugą) atitenka tik 10 procentų.
Situacija netrukus gali pasikeisti.
Sumažėtų korupcijos?
Dalis naujosios Vyriausybės ministrų pasiryžo siekti, kad būtų atsisakyta tarpininkų paslaugų. Manoma, kad tai padės sutaupyti valstybės pinigų.
„Ateityje visus viešuosius pirkimus stengsimės organizuoti taip, kad galėtų dalyvauti ir tarpininkai, ir tiesioginiai paslaugų teikėjai. Juk visi siekiame, kad viešieji pirkimai vyktų kuo skaidriau, kuo aiškiau ir patikimiau. Kuo mažiau tarpininkų, tuo mažesnės galimybės korupcijai. Net sakyčiau, kad tai yra aksioma“, - portalui lrytas.lt sakė aplinkos ministras.
Tokiai iniciatyvai pritarė ir premjero Algirdo Butkevičiaus padėjėjas Vilius Kavaliauskas. Jis dirbo ir žurnalistu, ir viešųjų ryšių srityje.
„Aš sveikinu tokią ministro iniciatyvą. Sutinku, kad paslaugos turi būti perkamos tiesiogiai iš žiniasklaidos priemonių. Mano nuomone, mokėti tarpininkams yra neracionalu. Pinigai gali būti panaudoti efektyviau. Juk dalis tų pinigų yra skirti būtent paremti žiniasklaidos priemones. Jeigu tuos pinigus pasiima tarpininkai, tai kokia čia parama?“ - svarstė premjero padėjėjas.
Tiesa, su tokia nuomone nesutinka viešųjų ryšių paslaugas teikiančių agentūrų atstovai.
„Vyriausybė, priėmusi tokį sprendimą, prarastų dalį naudos. Pavyzdžiui, kiekvienas televizijos kanalas turi tam tikrų savo interesų. Jeigu valstybės institucijos paslaugas pirktų tiesiai iš jų, tai kaina būtų viena. O agentūrų specialistai žino tuos niuansus ir gali susiderėti dėl palankesnių sąlygų. Todėl negalima vienareikšmiškai teigti, kad naudojantis tarpininkų paslaugomis valstybė išleidžia daugiau.
Mano, kaip ir visų, interesas - kad valstybė kuo efektyviau panaudotų lėšas. Sprendimas atsisakyti tarpininkų paslaugų gal ir išspręstų dalį problemų, tačiau atsirastų kitų. Reiktų labai gerai pagalvoti prieš priimant tokį sprendimą“, - kalbėjo Lietuvos komunikacijos agentūrų asociacijos valdybos pirmininkas Gintaras Šeputis.
Tarnautojams trūksta atsakomybės
VPT direktorius Žydrūnas Plytnikas pritarė aplinkos ministro V. Mazuronio idėjai, kad viešinimo paslaugas valstybės įstaigos galėtų pirkti tiesiogiai iš žiniasklaidos priemonių: „Žinoma, tokia galimybė yra. Ir tai būtų gerokai pigiau. Nereiktų mokėti tarpininkams. Tiesiog, valstybės tarnautojai nenori prisiimti atsakomybės, kai gali pasielgti paprasčiau - nusamdyti agentūrą, kuri padaro visą darbą.“
Jis sakė, kad viešinimo paslaugų pirkimai yra labai sudėtinga viešųjų pirkimų sritis. Viešuosius pirkimus tikrinančiame VPT Kontrolės skyriuje nėra specialistų, kurie būtų dirbę žiniasklaidoje.
„Mes neturime žmonių, kurie suprastų straipsnio ar televizijos reportažo vertę. Nėra galimybės įvertinti, ar viskas buvo atlikta taip, kaip buvo nurodyta viešojo pirkimo konkurso sąlygose. Aišku, tai gali atlikti perkančiosios organizacijos atstovai. Bet manau, kad niekas netikrina, ar tikrai straipsniai buvo kokybiški, koks buvo publikacijos plotas laikraštyje, ar kokios trukmės buvo reportažas“, - apie problemą portalui lrytas.lt kalbėjo VPT vadovas.
Ž. Plytnikas teigė, kad problemą padėtų išspręsti didesnė valstybės tarnautojų atsakomybė. „Dažnai požiūris yra toks – nesvarbu, ar pirkti daiktą už 40, ar už 100 tūkstančių, juk vis tiek pinigai ne tavo. Jeigu valstybės tarnautojai į pirkimus pažiūrėtų atsakingiau, tai dalis problemų būtų išsispręsta.“
Jis pabrėžė, kad VPT tikrina procedūras, o ne pirkimo efektyvumą. „Mes tikriname, ar nepažeistos viešojo pirkimo procedūros, ar teisingai sudaryta nugalėtojų eilė. Tačiau mes negalime patikrinti efektyvumo. Tarkime, įstaiga nusiperka labai brangią programinę įrangą. Nurodo, kad tai yra būtina ir reikalinga. Tačiau to patikrinti neįmanoma. Pasitaiko tokių atvejų, kad įstaiga nusiperka „būtiną“ programinę įrangą, tačiau tos programos taip ir lieka nepanaudotos.“
Tokią problemą įžvelgė ir premjero padėjėjas V. Kavaliauskas. „Mūsų valstybės įstaigose, ministerijose dirba daug viešųjų ryšių specialistų. Manau, kad priimant žmogų į šias pareigas reikėtų patikrinti, ar jis žino, kiek kainuoja reklamos kvadratinis centimetras spaudoje ar minutė televizijoje.“
Vyriausybės vadovui talkinantis V. Kavaliauskas sakė, kad permainų viešųjų pirkimų srityje sieks ir premjeras A. Butkevičius. „Tai gera iniciatyva. Tačiau ją įgyvendinti bus sudėtinga. Tai dideli pinigai ir kai kurie verslininkai nenorės jų netekti", - sakė V. Kavaliauskas.
