- Kaip jaučiatės palikęs premjero pareigas, kai nereikia spręsti kasdieninių šalies problemų? - lrytas.lt paklausė ekspremjero.
- Jaučiuosi gerai. Atsakomybės - mažiau, laisvo laiko – daugiau. Dabar apsaugos nebereikia, galima ramiai slidinėti. Toks gyvenimas turi labai daug privalumų.
- Negi nebuvo psichologinio šoko?
- Iš pradžių buvo pojūtis, kad labai įtemptas gyvenimas staiga sustojo, pasijuto adrenalino stoka, nes įtampa sumažėjo. Tačiau labai greitai aiškiai suvokiau naujus darbus ir užduotis.
Laisvas gyvenimas suteikia savo malonumų ir privalumų. Dabar turiu galimybę daugiau skaityti, džiaugiuosi sniego gausa. Sekmadienį buvo geras oras, saulė švietė, todėl Antakalnyje su slidėmis įveikiau apie 22 kilometrus. Tačiau, trumpai tariant, tas perėjimas iš vieno režimo į kitą nėra toks ilgas ir sunkus.
- Ką dabar skaitote?
- Skaitau nesustodamas politinės istorijos, politikos mokslų, biografines knygas. Daug jų internetu perku iš užsienio.
- Kodėl jums taip patinka slidinėti ir važinėti dviračiu?
– Būnant politikoje reikia gero fizinio išsikrovimo. Vasarą tai būna dviračiai, žiemą – slidės. Savaitgaliais negaliu be to apsieiti.
Vasarą kartu su žmona dviračiais per dieną nuvažiuojame apie šimtą kilometrų. Jau po pirmųjų dešimties kilometrų „persikraunu“, pamirštu rūpesčius.
- O kaip sekasi vairuoti automobilį? Juk ketverius metus to nedarėte? Girdėjau, kad po ilgos pertraukos prie vairo iš pradžių nutarėte sėsti užmiestyje.
- Atrodo, kad sekasi neblogai. Automobilį vairuoti pradėjau 1981 metais. Pastaruosius ketverius metus to daryti negalėjau. Truputį jaudinausi, ar nebūsiu praradęs įgūdžių. Bet, atrodo, jie niekur nedingo.
- Neseniai persikėlėte į naują būstą – namą Antakalnio pakraštyje. Kaip įsikūrėte? Kodėl namo statybomis rūpinosi sūnus, o ne jūs pats?
- Įsikūrėme gerai. Tai mums ne nauja vieta. Namą pasistatėme mano tėvui priklausiusiame nedideliame 4,5 arų žemės sklype, sodų bendrijoje. Ši vieta turi tam tikrą aurą, ten prabėgo mano vaikystė, ten tėvas rašydavo. Atsikėlus iš miesto, jaučiasi visiška ramybė, žmonių nėra daug, nes gyvename šalia miško.
Statybomis ir įsikūrimu rūpinosi sūnus ir žmona, nes aš neturėjau laiko, nesu didelis šių reikalų specialistas. Ateidavau įvertinti baigiamų darbų. Paskolą ėmėme sūnaus vardu, nes mano amžiaus žmonėms ilgamečių paskolų bankai jau neišduoda.
- Gal dabar galite rytais ilgiau pamiegoti?
- Anksčiau darbe būdavau nuo pusės aštuonių. Su patarėjais gerdami rytinę kavą aptardavome būsimas dienos aktualijas, peržvelgdavome laikraščius. Darbą pradėdavome aštuntą. Dabar į Seimą atvažiuoju kiek po aštuonių.
Tačiau manau, kad vėl prasidėjus Seimo posėdžiams tas laikas gali keistis. Jau dabar pastebiu, kad mano darbotvarkė tampa vis įtemptesnė, tenka skubėti, todėl ironiškai klausiu savo sekretoriato: kaip čia yra - jau ne valdžioje, o darbo krūviai darosi labai panašūs?
- Kokiems darbams šiuo metu skiriate daugiausia dėmesio?
– Kuriame „šešėlinę“ Vyriausybę, sprendžiame partijos vidaus reikalus. Norint aktyviai veikti politikoje, laiko nebūna per daug.
- Kai buvote premjeras, jus visur lydėjo apsaugininkai. Koks jausmas vaikščioti vienam?
- Malonus jausmas. Su apsaugos vyrais gyvenome kaip su šeimos nariais ir darbe, ir poilsio metu. Nežinau, ar jie nesikeikė, kai reikėjo minti dviratį ar šliuožti su slidėmis iš paskos.
Tas suvaržymas, kai šalia tavęs turi būti apsauga, nėra labai sudėtingas, tačiau pirmas laisvės mėnuo, kai galėjau vaikščioti vienas, vis tiek buvo malonus.
- Ar netekęs apsaugos nebijojote susidurti su piktais žmonėmis, kurie jūsų nemėgsta?
- Netgi priešingai. Pirmomis savaitėmis nustebau, kad nuėjus į parduotuvę ar mieste žmonės puola bendrauti, patys spaudžia ranką, stabdo, kalbina. Net keista.
Atrodo, ir anksčiau vaikščiojom po žmonių gausiai lankomas vietas, tačiau taip nebūdavo. Matyt, jie kiek baiminosi mane lydėjusios apsaugos ar to premjero titulo. Todėl dabar toks draugiškas žmonių noras pasikalbėti maloniai stebina.
- Gal būdamas premjeru bandėte kai kuriais gyvenimo atvejais atsisakyti apsaugos, sakykime, savaitgalį vienas nuvažiuoti į parduotuvę pieno?
- Tokių kausimų stengiesi sau neužduoti. Apsauga ir saugumo reikalavimai yra sudėtinė premjero darbo dalis. Dėl to neverta diskutuoti.
Mano darbas buvo priiminėti sprendimus, juos aiškinti, o mane lydėjusių vyrų darbas buvo rūpintis apsauga. Ar to reikia - tai jau ne premjeras sprendžia.
- Galbūt gerų įspūdžių paliko kelionės į užsienį?
- Premjero darbas yra darbas. Galbūt daug kas įsivaizduoja, kad tai romantiškas buvimas aukštame poste su aureole ant galvos. Manau, kad šis darbas pats atsakingiausias ir įtempčiausias iš visų politinių šalies institucijų. Kelionės yra sudėtinė šio darbo dalis. Politikoje esu jau daugiau kaip dvidešimt metų.
Tik pirmuosius kelerius metus kelionės atrodydavo romantiškos. Daugiau egzotikos galima pamatyti per televizorių, o ne pro automobilio langus. Man patiko tos kelionės, kurių darbotvarkės buvo įdomios: įvairūs susitikimai, paskaitos universitetuose, patirtis bendraujant su užsienio žurnalistais.
- Kaip manote, kodėl vis dėlto daugeliui žmonių aukštos pareigos asocijuojasi su privilegijomis?
- Žmonės mato tai, kas geriausiai matosi. Jie mažiau mato premjero kasdieninio darbo rezultatų, jiems sunku palyginti, kas būtų, jei Vyriausybė vienu ar kitu klausimu elgtųsi kitaip.
Žmonės premjerą mato su apsauga, važiuojantį automobiliu su švyturėliais ir nevertina to kaip sudėtinės darbo dalies. Tai gali atrodyti kaip malonumas. Toks požiūris yra natūrali žmogiška reakcija.
- Kaip jūs vertinate naujos Vyriausybės darbo pradžią?
- Natūralu, kad kitų darbus visada lygini su savo patirtimi. Naujos Vyriausybės formavimas, ministrų skyrimas buvo labai sudėtingas. Tačiau darbo sąlygos naujai Vyriausybei yra lengvesnės nei pačioje pradžioje turėjome mes - ekonominė situacija šalyje yra žymiai ramesnė, nėra jokių krizių.
Mums, praėjus mėnesiui, sausio 16-ąją jau langus daužė. Bet daužė, nes per pirmąjį mėnesį padarėm daug esminių sprendimų, buvo poreikis dirbti greitai. Žinojome, kad nepriėmus sunkių sprendimų iš pradžių, tai padaryti vėliau gali būti dar sunkiau. Nauja Vyriausybė darbą pradėjo kur kas lėtesnėmis apsukomis. Ką jie padarė: pakėlė minimalų atlyginimą, sprendė saulės energetikos klausimą. Daugiau kažką įvardyti sunku.
- Tačiau gal reikia palaukti tradicinio šimto dienų ir tik tada imti kritikuoti?
- Kritikuoti galima visada. Šimtas dienų labiau aktualus pačioms opozicinėms partijoms, nes pirmosiomis darbo dienomis žmonės natūraliai iš naujos valdžios tikisi stebuklų ir net pagrįstų opozicijos pastabų ar kritikos negirdi. Čia pačiai opozicijai yra iššūkis: kritikuoti ar leisti patiems žmonėms pamatyti naujos valdžios klaidas.
- Kaip manote, kodėl nauja valdžia, analizuodama jūsų Vyriausybės veiklą, daugiausia priekaištų turi dėl energetikos?
– Manau, kad energetikos srityje, palyginti su 2008 metais, padaryta bene daugiausia. Iki to laiko tas liūnas praktiškai buvo nepajudintas, nors visi žinojome apie artėjantį Ignalinos atominės elektrinės uždarymą, priklausomybę nuo Rusijos.
Mes ėmėmės darbų ir dėl to atsidūrėme „Gazprom“ ir kitų didelių interesų grupių taikinyje. Situacija pasikeitė, išjudinome pagrindinius projektus, padėjome stiprius pamatus tolesniems darbams, nors per ketverius metus ne viską užbaigėme. Nauja valdžia dar tęsia opozicinį pomėgį kritikuoti, bet nieko naujo nesako ir neplanuoja daryti.
- Bet mokesčius žada peržiūrėti.
- Galiu pajuokauti, bet, atrodo, kad tai tiesa. Darbo grupė dėl mokesčių sudaryta tam, kad premjerui Algirdui Butkevičiui būtų galima padėti įveikti Socialdemokratų partijos pirmininką Algirdą Butkevičių. Tai yra, atsisakyti visų populistinių nuostatų dėl progresinių mokesčių, PVM lengvatų, apie ką buvo kalbėta prieš rinkimus.
- Vis bandoma spekuliuoti, kada grius naujoji Vyriausybė. Tas pats buvo kalbama, kai premjeru dirbote jūs. Galbūt ši Vyriausybė taip pat dirbs ilgai?
– Valdžia visada paveikia politikų elgseną. Ši valdžia neturi jokių didelių pertvarkų ambicijų, todėl nebus dėl ko ginčytis turint skirtingas ideologijas. Pinigai? Gali būti, kad iš šios istorijos jau pasimokyta, nes nesąžiningas pinigų skirstymas gali būti greitai pastebėtas. Nieko nedarymas yra stabilumo pamatas, tačiau tai gali virsti didele bėda.
Porą metų šalies ekonomika galės „važiuoti“ ant to paveldo, kurį mes palikome. Bet nieko nedarant toliau, kiltų problemų. Atėję į valdžią kairieji sukūrė daug lūkesčių dėl algų kėlimo, greito nedarbo mažėjimo. Padidinus minimalų atlyginimą pačioje pradžioje žmonių lūkesčiai netgi padidėjo. Jei pažadai nebus vykdomi, tai politikams gali sukelti labai didelę problemą ateityje.
- Tačiau kairiąsias ir populistines partijas remiančių žmonių visuomet yra daugiau nei dešiniųjų šalininkų. Pats premjeru tapote padedant Arūno Valinsko partijai, kuri palaikė dešiniųjų koaliciją. Galbūt kairieji vėl įsitvirtino ilgam?
- Priešingai. Socialdemokratai turi neramiai žiūrėti į ateitį, nes rinkimų rezultatai parodė, kad jie, kaip partija, stumiasi į vis gilesnę provinciją. Lietuvos modernizacija ir virtimas europine valstybe mūsų socialdemokratams nieko gero nežada.
O Tėvynės sąjunga turi gerą atramą miestuose tarp jaunų, išsilavinusių žmonių. Manau, kad Lietuva ir toliau vystysis, vis labiau artės prie Vakarų Europos valstybių, pagerės gyvenimas kaime ir miesteliuose. Tai konservatoriams žada geresnes perspektyvas.
- Tuomet turėtumėte vėl kandidatuoti į partijos pirmininkus šį pavasarį.
- Aš tą ir planuoju daryti.
– Sakote, kad naujos valdžios taikiniu tapo prezidentė Dalia Grybauskaitė. Kodėl? Kodėl prezidentė, kuri mėgo kritikuoti jūsų vadovaujamos Vyriausybės sprendimus, staiga visuomenės akyse tapo „konservatorių ir liberalų prezidente“?
- Noriu priminti, kad Tėvynės sąjunga rėmė D. Grybauskaitės kandidatūrą 2009 metais. Sutinku, kad dirbdami kartais turėjome skirtingą požiūrį į kai kurias problemas, ginčydavomės, todėl prezidentė kartais mūsų sprendimus vertindavo kritiškai. Tačiau matau daug darbų, kurie buvo padaryti kartu.
Prezidentė rėmė mūsų tikslus valdant finansus, energetikoje. Akivaizdu, kad dabar visi pastebime tam tikrą aktyvumą kritikuojant prezidentę. Sunku pasakyti, ar tai lemia artėjantys rinkimai, ar kai kurių energetinių projektų vykdymas. Rusijai ir jos interesams mūsų pradėti projektai tikrai nėra džiugūs, todėl dedamos pastangos juos stabdyti, susilpninti prezidento instituciją.
- Ar dėl to palaikytumėte D. Grybauskaitės kandidatūrą kitais metais, jei dabartinė šalies vadovė siektų antros kadencijos?
- Mes tikrai rimtai svarstytume tokią galimybę.
