Pasigilinus į jų kasdienį darbą tampa aišku, ką per dvidešimtį metų kone kasdien sprogmenis neutralizuojantis pareigūnas turėjo galvoje.
Kariai išminuoja nuo karo „pasimetusius“, o „Aras“ – nusikaltėlių sprogmenis
Lietuvoje yra trys institucijos, galinčios aptikti ir neutralizuoti sprogmenimis.
Lietuvos kariuomenės išminuotojai dažniausiai dirba su vadinamuoju „karų palikimu“ – tai nuo karų likusios aviacinės bombos, minosvaidžių sviediniai, minos, granatos ir kiti dabar niekam nepriklausantys sprogmenys. Jie dažniausiai aptinkami ariant laukus, statybose ar vandens telkiniuose.
Aukščiausius asmenis saugantis Vadovybės apsaugos departamentas irgi turi specialistų, ieškančių sprogmenų. Esant reikalui, jie gali nelaukti atvykstančių „Aro“ išminuotojų ir patys neutralizuoti sprogmenį.
Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ išminuotojai dirba su sprogmenimis, kurie yra arba gali būti panaudoti kriminaliniams ar teroristiniams tikslams. Tai gali būti tie patys kariniai sprogmenys, savadarbės ar „nešvarios“ bombos.
Kitaip tariant, jeigu Antrojo pasaulinio karo mina bus išarta sodinant bulves – atvažiuos kariuomenės išminuotojai, jeigu mina bus rasta reketininko automobilyje – ją neutralizuos „Aro“ pareigūnai.
Išminuotojo darbas – daug daugiau nei tik sprogmens neutralizavimas
Sprogmens neutralizavimas – tai tik dalis darbo, kurį tenka padaryti „Aro“ išminuotojams. Šie pareigūnai atlieka įvairius darbus.
Pavyzdžiui, įtariama, kad pastate yra sprogmuo. „Aro“ išminuotojai turi įsitikinti, kad iš pastato buvo evakuoti visi žmonės. Jie nusprendžia, kokiu atstumu turėtų nebūti pašalinių žmonių. Policijos terminologijoje tai vadinama planu „Skydas“.
Kai užtikrinamas žmonių saugumas, išminuotojai stengiasi surinkti kiek įmanoma daugiau informacijos apie sprogmenį. Tai gali vykti įvairiais būdais – apklausiant liudininkus, siunčiant robotą ar patiems apžiūrint įtartiną objektą. Tik surinkus visą įmanomą informaciją yra sprendžiama, kaip toliau elgtis ir ką daryti.
Jie privalo numatyti visas įmanomas situacijas, nes sprogęs užtaisas gali sukelti įvairių problemų. Tarkim, žinodami, kur yra įtartinas daiktas, privalo apskaičiuoti, kokias požemines komunikacijas (vandens, šiluminius tinklus, dujų vamzdynus, elektros linijų trasas) gali pažeisti sprogimas ir kas įvyktų jas pažeidus, kokias komunikacijas reikia išjungti, o kokias galima palikti funkcionuoti.
Neretai išminuotojai atvyksta į įvykio vietą, kol sprogmuo dar nebūna surastas. Tuomet pareigūnai patys turi aptikti galimai esantį sprogmenį. Taip pat jie padeda Valstybės apsaugos departamento darbuotojams užtikrinant svarbių asmenų ir aplinkinių žmonių saugumą.
Kartais rinktinės „Aras“ pareigūnams tenka dirbti jau po sprogimo. Tuomet jie turi patikrinti, ar neliko nesprogusių užtaisų ir ar nėra padėta daugiau bombų. Viską apžiūrėję jie į įvykio vietą įleidžia ekspertus, kurie atlieka savo darbą – surenka įkalčius.
Derėtų atkreipti dėmesį, kad „Aro“ išminuotojai yra išmokyti ir savo darbą atlieka taip, kad būtų išsaugota kuo daugiau įkalčių, kurie vėliau padeda aptikti nusikaltėlius.
Išminuotojas – komandos žmogus, o ne vienišas vilkas. Pasaulinė praktika rodo, kad į išminavimo operacijas važiuoja mažiausiai 4–5 žmonės. Lietuvoje šis skaičius yra kuklesnis. Dažniausiai važiuoja 2 specialistų komanda.
Komanda atlieka visus uždavinius – surenka informaciją, koordinuoja tarnybų veiklą, parengia ir valdo specialią įrangą, neutralizuoti sprogmenį. Vienas žmogus to saugiai atlikti nesugebėtų.
Nuo šuns iki rentgeno spindulių Priemonės, kuriomis policijos išminuotojai aptinka ir neutralizuoja sprogmenis, yra skirtingos. „Aro“ pareigūnai turi keletą sprogmenų ieškoti išmokyti šunų. Šį darbą rinktinėje atlieka vokiečių ir belgų aviganių, Labradoro retriverių veislių šunys. Tai – vienas iš seniausių žinomų metodų aptikti sprogmenis. Kartu tai yra ir vienas patikimiausių būdų.
Aptikę sprogmenį išminuotojai stengiasi apie jį surinkti kiek įmanoma daugiau informacijos. Dažnai sprogmuo būna įdėtas į dėžę, kišenę ar kitą daiktą arba suvyniotas į izoliacinę medžiagą, todėl plika akimi būna sunku jį saugiai apžiūrėti. Tais atvejais yra naudojami rentgeno aparatai.
Įtartinas daiktas peršviečiamas ir taip pamatoma, kas yra jo viduje. Tiesa, ne specialistui ši nuotrauka labiau būtų panaši į šiuolaikinio meno kūrinį nei į informacijos šaltinį. Tačiau patyrę išminuotojai joje mato daug daugiau nei vien metalo atspindžius. Pagal tai jie gali nustatyti, kokio tipo ir kaip sukonstruotas sprogmuo.
Aptikti sprogmenims pareigūnai naudoja ir kitus įrankius. Tai metalo detektoriai, veidrodėliai, skirti apžiūrėti nepatogias vietas, kur gali būti paslėpti sprogmenys.
Dar vienas įnagis – įtaisas aptikti elektros grandinei. Jis panašus į veidrodėlius, kuriuos apsaugos darbuotojai naudoja apžiūrėdami automobilių apačią. Bet jie panašūs tik išvaizda – šis įtaisas ieško vieno konkretaus elemento – elektros grandinės, kuria nusikaltėliai dažniausiai ir įjungia sprogmenį.
Tęsinį lrytas.lt skaitykite po savaitės.
