Alytaus pataisos namų kameroje naktį nužudytas kalinys. Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo gyventojas Tomas Miliukas teisme reikalauja kompensacijos už tai, jog vos liko gyvas įkalinimo įstaigoje kilus gaisrui.
Kalinys teisme įrodinėjo, kad praėjusių metų sausio mėnesį kilus gaisrui uždūmintose kamerose likę kaliniai nesulaukė jokių nurodymų, kaip elgtis.
Vienintelis būdas prisišaukti pagalbos buvo daužymas į duris. Šis kalinys – ne vienintelis, valstybei priekaištaujantis dėl žmogaus orumą žeminančių įkalinimo sąlygų.
Skundai pasiekė ir Airiją
Kalinių skundus nagrinėjantis Vilniaus apygardos administracinis teismas šiemet jų gavo neįprastai daug.
Diskusijas apie gyvenimo sąlygas ir saugumą Lietuvos kalėjimuose dar labiau sustiprino Šiaurės Airijos teismo sprendimas neišduoti Lietuvai ginklų kontrabanda kaltinamo Liamo Campbello.
Airiai įsitikinę, kad Lietuvoje jis bus kalinamas nežmoniškomis sąlygomis. Tai esą jau patyrė Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime šiuo metu laikomas jo brolis Michaelas Campbellas.
„Toks sprendimas – rimtas pavojaus signalas. Po kiek laiko britai Lietuvai nebeišduos ir lietuvių nusikaltėlių. Juk jie taip pat negali būti kalinami tokiomis sąlygomis”, – kalbėjo vienas advokatų.
Prižiūrėtojų sumažės
Kalėjimų departamentas (KD) dar šiais metais planuoja kiek pagerinti ir nuteistųjų, ir juos prižiūrinčių pareigūnų gyvenimo ir darbo sąlygas.
Jau kuriami planai, kaip iš Vilniaus centro iškeldinti visą Lukiškių kalėjimo kompleksą. Nenaudojamuose Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pastatuose planuojama per trejus metus įrengti pirmąjį Lietuvoje modernų kalėjimą ir ten iškelti Lukiškių gyventojus.
Dalyje Pravieniškių pataisos namų jau pradėtos diegti naujos apsaugos sistemos, kurios iš dalies pakeis kalinius saugančius pareigūnus.
KD vadovai viliasi, kad tuomet daugiau pareigūnų bus galima skirti ne apsaugai, o socialiniam darbui su nuteistaisiais. Šiuose pataisos namuose planuojama pertvarkyti ir patalpas. Iš bendrabučio tipo patalpų kaliniai bus perkelti į kameras.
Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose šiemet taip pat planuojama baigti diegti naujas apsaugos priemones.
Gali sugadinti įrangą
„Kalėjimas skiriasi nuo kitų pastatų, kuriems keliami aukšti saugumo reikalavimai. Jame pagrindinis rizikos šaltinis yra čia kalinamas žmogus. Todėl visos priemonės turi būti atsparios tyčiniam sugadinimui, sulaužymui arba turi būti sumontuotos nuteistajam nepasiekiamoje vietoje”, – aiškino apsaugos priemones diegiančios bendrovės „Fima” atstovas Vytautas Zinkevičius.
V. Zinkevičius įsitikinęs, kad ypač aukšti saugumo standartai turėtų būti taikomi naujajame kalėjime, į kurį bus perkelti nuteistieji iš Lukiškių.
Moderniame 320 vietų kalėjime bus laikomi nuteistieji iki gyvos galvos ir dalį bausmės griežčiausiu režimu atliekantys kaliniai, kurie dažnai nepripažįsta vidaus taisyklių.
Jie gali ne tik sulaužyti įrangą, bet ir užpulti juos prižiūrinčius darbuotojus.
Pavojinga ir pareigūnams
Praėjusiais metais nuteistieji prieš darbuotojus jėgą panaudojo devynis kartus.
Anot KD Laisvės atėmimo vietų skyriaus viršininko Evaldo Gasparavičiaus, fizinis smurtas – tik viena pareigūnams kylančių grėsmių.
„Bandydami sutramdyti nepaklusnius kalinius jie gali netinkamai panaudoti šaunamąjį ginklą ir dėl to stoti prieš teismą”, – aiškino pareigūnas.
Be to, darbuotojai nuolat patiria nuteistųjų spaudimą – grasinimų bei įkalbinėjimų už mokestį įnešti draudžiamų daiktų ar perduoti žinutes į laisvę.
Siūlo mažiau bendrauti
Saugos specialistai įsitikinę, kad darbuotojai jaustųsi saugesni, jeigu su kaliniais reikėtų mažiau bendrauti tiesiogiai, vaikščioti į jų kameras.
„Galima įdiegti vidaus pranešimų sistemą.
Tuomet prižiūrėtojui nereikėtų kaskart eiti prie kameros ir jos atidarinėti, kai kaliniui ko nors prireikia.
Nuteistasis iš savo kameros su pareigūnu galėtų susisiekti vidaus ryšiu”, – mano V. Zinkevičius.
Šiuo metu elektroninio ryšio priemonės įrengtos dalyje Alytaus pataisos namų, Pravieniškių pataisos namų izoliatoriaus bei drausmės grupės patalpose.
Ten įrengti pultai, kuriais nuteistieji gali išsikviesti pareigūnus.
Reaguoja ir į kvapus
„Tačiau elektroninio ryšio priemonės negalėtų visiškai pakeisti bendravimo su pareigūnais. Nuteistuosius reikia nuolat kontroliuoti, aptarti jiems iškylančias problemas.
Be tiesioginio bendravimo tai padaryti būtų sudėtinga”, – įsitikinęs KD atstovas E. Gasparavičius.
Šiuolaikiniuose kalėjimuose darbuotojai aprūpinami asmens apsaugos priemonėmis, kurios užtikrina galimybę greitai susisiekti su apsaugos postu ir esant kritinei situacijai operatyviai išsikviesti pastiprinimą.
Saugos specialistai siūlo tobulinti ir į įkalinimo įstaigas įnešamų daiktų kontrolę.
Vakarų Europos kalėjimuose naudojama speciali nešiojamoji įranga, kuria patikrinamas siuntinys ir jį atnešęs žmogus: išanalizuojamos oro sudedamosios dalys ir pagal aptiktas mikrodaleles aptinkamos narkotinės arba sprogstamosios medžiagos.
Kamerose nebeliks ryšio
Dažniausiai į įkalinimo įstaigų kameras patenka mobilieji telefonai. Kai kuriose įkalinimo įstaigose jau įdiegta mobiliojo ryšio blokavimo sistema, tačiau ji veikia tik atskirose zonose.
Bendrovės „Fima” atstovas V. Zinkevičius įsitikinęs, kad tokią sistemą būtina įdiegti ir naujajame kalėjime, tuomet nebebus tikslo kaliniams bandyti perduoti mobiliųjų telefonų.
„Fima” atstovai naujame kalėjime siūlo rūpintis ne tik apsauga, bet ir taupymu. Kalėjimo patalpose galima įrengti šiuolaikinį taupųjį apšvietimą. Naujos technologijos leidžia kontroliuoti ir vandens sunaudojimą – užtikrinti, kad nuteistieji jo nuolat neleistų iš čiaupo.
Estai pažengė į priekį
Modernizuoti kalėjimus būtų galima pasimokyti iš estų, kur pirmasis modernus kalėjimas atidarytas prieš 10 metų. Savo kalėjimų sistemą keičia ir latviai.
Estijoje veikia du modernūs kamerų tipo kalėjimai, kuriuose saugumą užtikrina ir šiuolaikinės technologijos.
Tai didelis, daugiau nei tūkstančio vietų kalėjimas, todėl jį projektuojant ir įrengiant ypač daug dėmesio buvo skiriama saugumui. Jam užtikrinti naudojamos pačios naujausios technologijos.
Užtikrinti objekto ir darbuotojų saugumą padeda ir ypač aukštos rezoliucijos nuotoliniu būdu valdomos vaizdo kameros.
Stebi ir kalėjimo aplinką
Kamerų tinklas įrengtas taip, kad būtų stebima ir kalėjimo teritorija, ir vidaus patalpos. Moderniausiame Estijos kalėjime įdiegta ir automatinė vaizdo analizės sistema. Ji ne tik realiu laiku transliuoja vaizdą į apsaugos postus.
Automatinės vaizdo analizės sistema padeda efektyviai kontroliuoti teritoriją, užkirsti kelią bandymams pabėgti, operatyviai užfiksuoti į teritoriją permetamus daiktus. Sistema gali fiksuoti judesį, pavyzdžiui, lipimą per tvorą, judėjimą priešinga puse, gali atskirti net spalvą.
Apriboti nuteistųjų ir prižiūrėtojų kontaktus Viru kalėjime leidžia įdiegta vidaus pranešimų sistema. Garso pranešimai, komandos ir instrukcijos perduodamos įstaigos darbuotojams ir kaliniams.
Reformoms – ketveri metai
Iškeldinti Lukiškių kalėjimą iš Vilniaus centro planuojama iki 2017 metų. Kartu bus iškeldintas ir tardymo izoliatorius bei Laisvės atėmimo vietų ligoninė.
Privatus investuotojas turės rekonstruoti keturis nenaudojamus Pravieniškių kalėjimo pastatus, kuriuose bus įrengtas kalėjimas su 320 vietų kaliniams.
Lukiškių kalėjimo komplekso perkėlimo į Pravieniškes darbai preliminariai vertinami apie 100 milijonų litų.
2017-aisiais Lukiškių kompleksą numatoma parduoti – tikimasi, kad tai leis padengti dalį statybų Pravieniškėse išlaidų.
