Nevyriausybininkai dėl to baksnoja Sveikatos apsaugos ministeriją ir jai pavaldžias institucijas už neveiklias ir tik dėl akių vykdomas programas, prie kurių menko finansavimo patys prideda iš labdaros surinktas lėšas. Negana to, dėl neveiksmingumo nėra ko kaltinti, mat už programų vykdymą niekas neatsako.
Ministerija ginasi, kad padaryti nieko negali – tam būtina tobulinti įstatymus. O kol valdžia su nevyriausybinėmis organizacijom pešasi, nuo tuberkuliozės kas antrą dieną miršta žmogus.
Programos vykdomos tik formaliai
Nors nuo tuberkuliozės sukėlėjo atradimo praėjo 140 metų ir ši liga yra pagydoma vaistais, pasaulyje nuo jos kas 20 sekundžių miršta žmogus. Nei vienai valstybei nepavyko visiškai eliminuoti tuberkuliozės, o didžiausiais sergamumas yra besivystančiose šalyse – net 40 proc. naujų tuberkuliozės atvejų fiksuojama pietryčių Azijos regione.
Tuberkuliozės šešėlis Lietuvą persekioja nuo pat nepriklausomybės. Tada epidemijos išvengti pavyko, tiesa, tik formaliai. „Iki to pritrūko vos kelių sergančiųjų“, – ketvirtadienį Seime surengtoje diskusijoje pastebėjo ilgametis Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertas, dabartinis Sveikatos apsaugos ministerijos ES reikalų ir tarptautinių ryšių skyriaus vedėjas Kęstutis Miškinis.
Nors per nepriklausomybės metus mirčių nuo tuberkuliozės skaičių pavyko šiek tiek suvaldyti, sergančiųjų – ne. Kaimynės Lenkija, Estija ir Latvija ligą suvaldė jau seniai, o Lietuva vis dar bando išrasti dviratį ir trypčioja vietoje.
Trūksta vaistų ir aparatų
„Šiandien vis dar turime neveikiančią priverstinio gydymo sistemą bei ne visiškai finansuojamus vaistus – ligonis pats turi primokėti kelis litus“, – kritikavo Lietuvos „Rotary“ klubui atstovaujantis Gediminas Rimdeika. Jis priminė, kad asocialiems ligoniams 6 litai gali būti lemiamas veiksnys, sprendžiant, ar gydytis ir pirkti vaistų, ar pinigus skirti „bambaliui“.
„Rotary“ fondas kartu su Sveikatos apsaugos ministerija trejus metus vykdė projektą, kurio metu labdaros pinigus skyrė ne tik vaistams, bet ir maisto paketams pirkti. „20 litų vertės būtiniausių produktų rinkinius iš miltų, cukraus ir kruopų skirdavome visiems kas savaitę, sutinkantiems gerti vaistus“, – apie asocialių ar skurdžiai gyvenančių gydymą pasakojo G. Rimdeika.
Už organizacijos lėšas buvo nupirkta ir modernios įrangos tuberkuliozei diagnozuoti. „Estai sergamumą perpus sumažino per dešimtmetį, kad tai pavyktų ir mums, būtinas ir stabilus valstybės finansavimas“, – sakė organizacijos komiteto pirmininkė Vilma Mažeikienė.
Ne vien benamių liga Nors įprasta manyti, kad tuberkulioze serga ir ją platina asocialūs žmonės, daugiausiai – benamiai ir atokiuose kaimuose gyvenančios daugiavaikės, girtauti nevengiančios šeimos, statistika rodo ką kita. Pagal oficialius duomenis, tokių tik dešimtadalis.
„Tuberkulioze serga ir išsilavinę, pasiturintys žmonės“, – stereotipus griovė G. Rimdeika. Tiesa, net trečdalis užsikrėtusių gyvena nepasiturinčiai ir labai arti skurdo ribos. Bet užsikrėsti atviros formos tuberkulioze taip paprasta – pakanka kurį laiką tiesiog pasikalbėti su sergančiuoju – kad liga negali palikti abejingo nė vieno.
S. Čaplinsko spėjimu, regis, jau istorija tapusios infekcijos apie save pasauliui dar primins. Šių dienų fenomenas tas, kad daugelio infekcijų gydymui tampame atsparūs. „Apie gripą girdime kasdien ir ne po kartą, nors nuo jo žmonės miršta labai retai, o tuberkuliozė nusineša po gyvybę Lietuvoje kone kasdien, ji aktuali trečdaliui visos planetos žmonių“, – aiškino S. Čaplinskas.
