Sostinės meras A. Zuokas kreipėsi į Vyriausybę ir Užsienio reikalų ministeriją dėl 22 milijonų litų, kurių reikėtų norint miestui pasirengti šiam išties neeiliniam įvykiui.
Vietoj atsakymo – špyga. Manykitės patys. Būtent tokia ministrų kabineto pozicija.
Trintis tarp centrinės valdžios ir savivaldybių pastebima jau ne pirmus metus. Ji ypač išauga tada, kai Seimas ar Vyriausybė savivaldos institucijoms nurodo atlikti daugiau darbų, bet neskiria papildomo finansavimo.
Tokių pavyzdžių pastaraisiais metais apstu. Pernai savivaldybėms nurodyta perimti sodininkų bendrijose esančius kelius ir juos tinkamai prižiūrėti, bet pinigų niekas tam neskyrė.
Nuo šių metų turėjo įsigalioti įstatymas, pagal kurį visuomenės sveikatos stebėsena ir priežiūra mokyklose turėjo būti perleista savivaldybėms.
Viskas būtų gerai, pastarosios dėl to nesipriešina.
Tačiau nauja tvarka galios nebent nuo 2014-ųjų dėl paprastos priežasties: įstatymas priimtas, o pinigų neskirta.
Kol kas Vyriausybė neužsimena apie papildomą finansavimą ir daugiabučių renovacijos projektams, nors pagal siūlomą tvarką jų turėtų imtis būtent savivaldybės: jas ketinama įpareigoti stebėti namų būklę, raginti gyventojus atnaujinti savo būstus, netgi imti paskolas.
Tam reikės nemenkų išlaidų. Juk renovacijos projektais užsiimantys savivaldybių tarnautojai tikrai nedirbs veltui. Juolab kad ir dabar padėtis nepavydėtina – kai kam bent mėnesį per metus tenka nemokamai atostogauti, nes iždas tuščias.
Bet centrinei valdžiai tai nerūpi: kol arklys patraukia, tol į vežimą kraunama vis daugiau. Tik ar ilgai judės šis vežimas?
Šalies savivaldos institucijos atsidūrė ties labai pavojinga riba – jų skolos jau siekia kone 2 milijardus litų.
Praėjusiais metais padidintas skolinimosi limitas: Vilniui – nuo 85 iki 120 proc. planuojamų pajamų, kitoms savivaldybėms – nuo 40 iki 70 procentų.
Taip buvo paleistas džinas iš butelio – skolos ėmė augti lyg ant mielių.
Finansų ministerijos duomenimis, spalio pradžioje kai kur buvo viršytas net naujasis limitas: pavyzdžiui, Rokiškio rajonas buvo praskolinęs 71,3 proc. savo biudžeto.
Žinoma, dėl to nemažai kaltės tenka ir pačioms savivaldybėms. Daugelyje jų stengiamasi panaudoti kuo daugiau ES paramos lėšų, todėl tenka kreiptis į kreditorius ir prašyti pinigų savo įnašams. Atseit nepasinaudoti tokia proga – nusikaltimas.
Neretai ES pinigų vaikomasi vien dėl to, kad jų galima gauti. Ar bus naudos iš numatytų projektų, ko gero, net nesukama galvos.
Ne viena savivaldybė į skolas įklimpo atnaujinusi vandentvarkos sistemą. Mat kol vyko darbai, gyventojų sumažėjo, todėl naujoji infrastruktūra likusiems tapo pernelyg didelė ir brangi. Mokėti už ją teks ne vienus metus.
Finansinės sveikatos savivaldybėms tikrai neprideda ir pernelyg išpūstas biurokratinis aparatas. Vienur skyriaus ar kokio nors padalinio vadovui tenka vos po du ar tris pavaldinius (Birštone – 2,6), kitur – ir daugiau nei dešimt (Visagine – 11,5). O juk viršininkai gauna didesnius atlyginimus nei jų valdiniai.
Taigi savivaldybių skolos badyte bado akis. Pavyzdys – Vilnius. Meras A.Zuokas viešai pripažįsta, kad miestas nebeišgali susimokėti už tinkamą sniego valymą. Kas tai – neūkiškumas? Vargu.
Sostinė seniai tapusi melžiama karve, kurios paslaugomis naudojasi bet kuri Vyriausybei stojusi vadovauti politinė partija. Kone visos šalies savivaldybės gauna 100 procentų gyventojų pajamų mokesčio, kuris surenkamas jų teritorijose. Vilnius – išimtis.
Jau daugelį metų sostinei atitenka tik 40 procentų šio mokesčio, kurį suneša vilniečiai. Dėl to nuo 2007 iki 2011 metų miesto skolos išaugo puse milijardo litų.
Praėjusiais metais Seimas tarsi išmaldą Vilniui numetė nuolaidą: miesto biudžete pasiliekančio mokesčio dalis padidinta nuo 40 iki 42 procentų.
Tik tai – menka paguoda, nes keliolika milijonų litų išaugusias pajamas suvalgys sumažėjęs nekilnojamojo turto mokestis.
A.Zuokas ne vienai valdžiai tvirtino, kad sostinė galėtų deramai pragyventi tik tuo atveju, jei miestui liktų bent 60 procentų įplaukų iš gyventojų pajamų mokesčio.
Iki šiol nei dešinieji, nei kairieji tų mero kalbų negirdi.
Tiesa, premjeras A.Butkevičius lyg ir sutinka ką nors keisti nuo kitų metų. O kol kas didžiausias šalies miestas toliau išlieka prievarta paverstu donoru.
Keistoka ir tai, kad premjeras nurodinėja Vilniui už savo lėšas ruoštis Lietuvos pirmininkavimo ES renginiams. Tarsi tai būtų vien sostinės, o ne visos šalies reikalas.
Akivaizdu, kad sostinėje įsikūręs centrinės valdžios aparatas jau ne pirmus metus neįžvelgia ne tik provincijos, bet ir Vilniaus bėdų. Tai jau ima priminti gyvenimą stiklo bokšte.
Gal jau metas pagaliau baigti politikuoti vilniečių sąskaita?
