„Ko negaliu lengvai priimti, tai apbrėžimo “euro krizė”. Apskritai nemanau, kad egzistuoja euro krizė. Kadangi krizę patiria ir tos narės, kurios neturi euro. Tai ekonominės ir politinės valdžios krizė. Mes kalbame apie instrumentus, kurie buvo priimti su euru prieš dešimtmetį – turime daug instrumentų, įskaitant Stabilumo ir augimo paktą. Ir jeigu mes būtume naudoję juos, nebūtume priėję tokios būklės, su kokia susidūrė kai kurios ES narės šiandien“, - sakė D. Grybauskaitė, penktadienį dalyvavusi tarptautinėje Miuncheno saugumo konferencijoje.
Anot jos, kai kurių šalių sprendimai yra pavėluoti ir nepakankami, o užuot pačios prisiėmusios atsakomybę, jos kaltina kitus.
„Labai paranku turėti tam tikrą horizontalią Europos institucijų paramą dėl to, kad žlungant vietos politikai, galima lengvai tarti, kad kaltos Europos institucijos“, - kalbėjo Lietuvos prezidentė.
„Taigi, kalbėti reikia ne apie euro krizę, o apie sprendimų priėmimo proceso Europoje stoką, apie šio proceso neveiksmingumą, taip pat apie kai kurių narių neatsakingą elgesį. Todėl aš remiu labai griežtą Vokietijos poziciją, kuri reikalauja ne tik pademonstruoti solidarumą, bet ir prašo atlikti namų darbus. Taigi, aš sakau, kad mes galime padaryti viską, jeigu turime valios ir jeigu galime veikti kartu“, - konferencijoje sakė D. Grybauskaitė.
Kaip pavyzdį ji pateikė Baltijos valstybių, kurios 2009 metais pateko į sunkią ekonominę padėtį, istoriją.
„Lietuva 2009 metais prarado 15 proc. savo BVP. Mūsų deficitas siekė beveik 10 proc., o palūkanų norma 9-10 proc. Tačiau per dvejus metus mes konsolidavome 12 proc. savo BVP – mes sumažinome viską - algas, pensijas. Vyriausybė žinojo, kad žmonės nebus patenkinti, bet ji neturėjo pasirinkimo. Mes neprašėme niekieno pagalbos, nesikreipėme į Europos Sąjungą. Mes žinojome, kad tai mūsų darbas. Ir po pusantrų metų Lietuvos ūkis vėl ėmė augti - 2011 metais mūsų augimas pasiekė 6 proc.“, - pareiškė prezidentė.
Jos manymu, per dvejus metus galima susitvarkyti su situacija, bet vėliau reikia struktūrinių reformų ir stimuliavimo paketų.
„Akivaizdu, kad vieniems tai padaryti neįmanoma. Reikia pagalbos, nes tai yra visos Europos Sąjungos konkurencingumo dalykas. Esu kiek skeptiška, kai Vadovų Taryboje mes stengiamės sukurti naujus instrumentus, kurie patenkintų rinkas, tačiau iš tikrųjų tik kalbame apie tuos instrumentus“, - sakė D. Grybauskaitė.
Ji teigė, kad Europos vadovų sukurtų instrumentų vėliau niekas nenaudoja - apie juos kalbama tik tam, kad rinkos matytų, kaip rimtai diskutuojama.
„Spaudžiant rinkoms, mes mėginome sukurti naujas vitrinas. Aš atvirai kalbu apie vitrinas, nes mes jas naudojame tam, kad parodytume rinkoms, kaip rimtai mes diskutuojame. Taryboje mes sukuriame instrumentus, kurių vėliau niekas nenaudoja. Buvo tartasi ir dėl euroobligacijų projektų, ir dėl bankinės sistemos priežiūros. Su tuo reikia sutikti. Bet ar mes turime valios įgyvendinti tai, ar mes tik žaidžiame su rinkomis. Todėl sakau, kad pagrindinė Europos ekonominės, finansinės ir politinės krizės priežastis yra vyriausybių atsakingumo stoka“, - sakė Lietuvos prezidentė D. Grybauskaitė.
