„Visada smagu sugrįžti į jaunystės vietas, sutikti pirmąją meilę. Taip ir į krašto apsaugos sistemą sugrįžti yra įdomu“, - pasitikdamas portalo lrytas.lt žurnalistus juokavo naujasis Krašto apsaugos ministerijos šeimininkas. Socialdemokratas krašto apsaugai vadovavo ir prieš ketverius metus. Su juo kalbėjome apie mūsų šalies saugumą, gynybą ir galimas grėsmes.
Ar naujoji Vyriausybė padidins finansavimą Lietuvos saugumui? Ar Lietuvos kariai dalyvaus tarptautinėse operacijose po 2014 metų? Ar Lietuvos visuomenė turėtų sunerimti dėl smarkaus Rusijos ginklavimosi?
Krašto apsaugos ministras J. Olekas teigia, kad didesnė mūsų valstybės saugumo problema - kibernetinių atakų grėsmė, energetinė nepriklausomynė ir teroristų išpuoliai.
Žada didinti finansavimą krašto apsaugai
- Sakėte, kad net būdamas opozicijoje domėjotės krašto apsaugos aktualijomis. Kokias pagrindines problemas ir iššūkius įžvelgėte?
- Pagrindinė krašto apsaugos problema, kuri susiformavo per šiuos ketverius metus, yra labai ženklus finansavimo sumažėjimas. Jeigu tą laikotarpį palygintume su 2008 metų finansavimu, tai krašto apsauga neteko beveik 1,6 milijardo litų.
Stebino ir kai kurios traktuotės. Mano supratimu, buvo visiškai be reikalo supriešinamas mūsų dalyvavimas tarptautinėse operacijose ir Lietuvos gynyba. Dalyvavimas tarptautinėse operacijose padeda kariuomenei tobulėti ir geriau pasirengti krašto gynybai. Mūsų vyrai ir moterys ruošiami ginti valstybės teritoriją. Tačiau tas ruošimasis nebūtinai turi vykti tik mūsų šalies poligonuose.
Dalyvaudami operacijose tikromis karo sąlygomis kariai įgauna patirties. Be to, sustiprina ryšį su mūsų partneriais iš NATO. Tai ne tik mūsų saugumo garantas, bet ir būdas atgrasinti tuos, kurie galvoja, kad gali įveikti Lietuvos kariuomenę. Lietuva priklauso NATO, kuriame tarnauja keli milijonai labai gerai parengtų ir ginkluotų karių.
- Užsiminėte apie finansavimo problemą. Ar bandysite padidinti finansavimą krašto apsaugai?
- Jau galime pasidžiaugti pirmaisiais žiedeliais, nors jie ir nedideli. Šių metų krašto apsaugos biudžetas absoliučiais skaičiais buvo 50 milijonų litų didesnis.
Dar labiau džiugina faktas, kad mums pavyko sustabdyti krašto apsaugos finansavimo mažėjimą skaičiuojant nuo Bendro vidaus produkto (BVP). Augimo dar nėra, tačiau sustabdytas kelerius metus trukęs mažėjimas.
2008 metais, kai aš baigiau ministro kadenciją, krašto apsaugai buvo skiriama 1,16 procento BVP. Nors jau tada buvome prie NATO narių, kurios mažiau finansuoja krašto apsaugą, tačiau nebuvome visiški atsilikėliai. Dabar mūsų finansavimas nusmuko gerokai žemiau vieno procento. Todėl labai sudėtinga argumentuotai kalbėti su NATO partneriais apie bendrus projektus ar paramą, kai jie mato, kad mes patys tam skiriame labai mažai dėmesio.
Aš labai norėčiau ir tikiuosi, kad man pavyks baigti kadenciją, kai krašto apsaugos finansavimas bus peržengęs 1 procento ribą.
- Tai yra jūsų nuomonė, ar dėl didesnio finansavimo yra susitarta su valdančiosios koalicijos partneriais?
- Mes turime aiškų visų partijų susitarimą užtikrinti nuolatinį, bet saikingą krašto apsaugos finansavimo didėjimą. Tam pritaria tiek valdančiojoje koalicijoje esančios partijos, tiek dirbančios opozicijoje. Tikiu, kad politinių partijų pirmininkai tą susitarimą pasirašė suprasdami būtinybę išspręsti šią problemą.
Finansavimas didėtų ne atimant pinigus iš kitų sričių, bet augant biudžeto surinkimui arba perskirstant lėšas. Po truputį finansavimas priartėtų prie 1 procento nuo BVP. Taip pasivytume savo kaimynus latvius ar estus, kurie gyvena ne ką lengvesnėmis sąlygomis nei mes.
- Tačiau Lietuva nėra vienintelė NATO narė, kuri krašto apsaugai neskiria 2 procentų nuo BVP. Kaip mūsų dėmesys saugumui atrodo NATO valstybių kontekste?
- Tik šešios NATO narės įvykdo įsipareigojimą krašto apsaugai skirti 2 procentus nuo BVP. Bet yra tik keturios narės, kurios skiria mažiau nei 1 procentą. Deja, tarp tų valstybių esame ir mes (nusišypso). Todėl mums būtina patekti tarp tų valstybių, kurios krašto apsaugai skiria daugiau nei vieną procentą. Tai yra bendras mūsų visų reikalas.
Prioritetas – atnaujinti pėstininkų ginkluotę
- Ar rengiamasi atnaujinti Lietuvos kariuomenės ginkluotę? Ekspertai pabrėžia, kad šiuo metu būtina atnaujinti prieštankinę ir priešlėktuvinę gynybas. Taip pat šarvuočių ir kovinės paskirties sraigtasparnių parką. Ar planuojama tai padaryti?
- Taip. Mes turime parengę ginkluotės atnaujinimo ir kariuomenės modernizavimo programą. Ji šiuo metu yra svarstoma. Kai kuriuos dalykus reikės patikslinti, dėl kai kurių punktų reikės tartis ir su Seimu.
Mes turime uždavinį plėtoti tam tikras kariuomenės kryptis.
Kažkada mes įsigijome naujų ginklų pėstininkams, įsigijome transporto lėktuvų, kurie mums buvo reikalingi. Taip pat tęsiame šaulių apginklavimą sunkesniais ginklais, ne tik automatais. Dabar taip pat turime trumpalaikius ir ilgesnio laikotarpio planus, kaip perginkluoti mūsų kariuomenę. Ir dabartinę mūsų techniką bus galima pamatyti tik muziejuose (šypsosi).
- Jūs kalbėjote apie pėstininkų ginkluotę. O kaip dėl mano išvardintų dalykų: prieštankinės ir priešlėktuvinės gynybos, šarvuočių ir kovinės paskirties sraigtasparnių parko atnaujinimo?
- Mes esame pasitvirtinę kelias ginkluotės atnaujinimo prioritetines kryptis. Dabar mūsų prioritetas yra pėstininkų kovinių mašinų parko atnaujinimas, medicinos pagalbos sutvarkymas, informacinis saugumas.
Jūsų išvardinti dalykai yra žinomi. Ir prieštankinė, ir priešlėktuvinė gynyba bus atnaujinta. Tačiau tie dalykai yra išdėstyti laike pagal prioritetus.
- Galbūt ateityje planuojama ginkluotę atnaujinti kartu su kitomis Baltijos valstybėmis?
- Taip, toks planas ir tokie norai yra. Svarstome galimybę suvienodinti ginkluotės pirkimo ciklus ir kartu įsigyti pėstininkų kovines mašinas bei kitus ginkluotės elementus. Su kaimyninėmis valstybėmis kartu dalyvaujame įvairiuose bendruose projektuose, todėl manome, kad būtų lengviau suderinti interesus.
Yra planų ir norų sukurti bendrą Baltijos valstybių batalioną NATO greitojo reagavimo pajėgoms arba Europos kovinėms grupėms. Be abejo, tokiu atveju skirtingų šalių ginkluotė turėtų būti tokia pat arba bent jau derėti tarpusavyje.
Kaip suvalkietis galiu pasakyti ir kitą priežastį – kartu perkant didesnius ginkluotės kiekius, galima išsiderėti mažesnę kainą (šypsosi).
Aišku, iškyla ir tam tikrų problemų. Pavyzdžiui, reikia kartu nuspręsti, kad visoms Baltijos valstybėms reikia būtent tokios technikos. Reikia suderinti, kad būtent tais ar kitais metais lėšos bus skiriamos vienos ar kitos technikos įsigijimui. Taip pat, reikia suderinti juridinius dalykus, susijusius su viešaisiais pirkimais.
Per šitą trumpą laiką, kai esu ministru, jau aptarėme šituos klausimus su Latvijos ir Estijos krašto apsaugos ministrais. Manau, kad greitai mūsų kariuomenių specialistams bus pavesta suderinti bendrus interesus ir tas procesas turėtų prasidėti.
Toliau dalyvaus tarptautinėse misijose
- Kokią matote Lietuvos gynybinių pajėgumų orientaciją: teritorinė gynyba, kolektyvinė gynyba, ekspedicinės operacijos?
- Mes pasirinkome labai teisingą kelią apsispręsdami stoti į NATO. Šis aljansas yra pagrindinis mūsų šalies saugumo ir priešų atgrasymo garantas.
Tačiau tas neatleidžia mūsų nuo atsakomybės įvykdyti savo užduotis. Todėl aš manau, kad turime tęsti tą krypti ir savo šalies saugumą užtikrinti kuriant kolektyvinę gynybą ir dalyvaujant NATO. Tuo pačiu metu, mes turi vykdyti savo užduotis ir patys rūpintis savo šalies saugumu.
Pakartosiu, kad mano nuomone, buvo neteisingai supriešinamas mūsų šalies dalyvavimas kolektyvinėje gynyboje ir Lietuvos saugumo užtikrinimas. Esą mes tik dalyvaujame tarptautinėse operacijose, bet nesirūpiname savo šalies gynybos užtikrinimu. Aš su tuo nesutinku. Kolektyvinė gynyba yra pagrindinė mūsų saugumo atrama. Nėra kito tokio karinio aljanso, kuris turėtų tokią profesionalią ir moderniausia technika apginkluotą kariuomenę. Tokia jėga gali ne tik apginti NATO šalių teritoriją, bet ir atgrasinti priešus.
Priminsiu, kad prieš aljanso valstybes nė karto nebuvo panaudota agresija, išskyrus teroristų išpuolius.
- Suprantu, kad bent jau kol kas neplanuojama stiprinti teritorinę gynybą?
- Mes turime pasitvirtinę karinę koncepsiją ir strategiją, dar peržiūrėsime gynybos programas. Teritorinės gynybos elementų yra ir jų liks. Tačiau saugumo pagrindas ir garantas - kolektyvinė gynyba.
- 2014 metais Lietuvos pajėgos turėtų būti išvestos iš Afganistano Goro provincijos. Ar atlikus šį žingsnį Lietuva tęs savo dalyvavimą tarptautinėse misijose?
- Aš manau, kad Lietuvos kariuomenė turėti dalyvauti bendruose veiksmuose su NATO partneriais. Kaip jau sakiau, mūsų kariams, tai yra galimybė kaupti patirtį karo sąlygomis ir stiprinti ryšius su sąjungininkais.
Šiuo metu yra dėliojami planai, svarstomos visos galimybės. Pasirinkimas yra nemažas. Mes turime galimybę dalyvauti Europos Sąjungos operacijoje „Atalanta“, kuri vykdoma Somalyje. Tame pačiame regione NATO vykdo operaciją „Ocean Shield“. Neramumai vyksta ir Malyje.
Mes svarstysime visas galimybes ir manau, kad toliau dalyvausime tarptautinėse misijose. Tai yra mūsų gynybos prioritetas.
Karaliaučiaus apginklavimas - grėsmė pačiai Rusijai
- 2010 metais patvirtintoje Rusijos karinėje doktrinoje pabrėžiama, kad didžiausios grėsmės tos šalies saugumui yra NATO ir JAV. Ar galima sakyti, kad Rusija yra didžiausia grėsmė Lietuvos saugumui?
- Aš manau, kad šiuo laiku pagrindiniai iššūkiai yra kiti. Visų pirma, tai neginkluoti, bet labai pavojingi dalykai, kaip kibernetinės atakos, energetinis saugumas. Taip pat teroristiniai išpuoliai. O visa kita, manau, mažiau svarbūs dalykai.
Be abejo, Rusijos papildomos ginkluotės telkimas toje pačioje Karaliaučiaus srityje, tai yra padidinta rizika. Ir mums, ir pačiai Rusijai. Toks ginkluotės telkimas neapsaugo nuo galimų grėsmių.
Mes matome, kad tikros grėsmės Lietuvos saugumui yra kitos. Tačiau mums, kaip kaimyninei valstybei, kelia rūpestį toks Rusijos ginkluotės telkimas. Kaip valstybė, esanti šalia Rusijos, mes turime modernizuoti savo kariuomenę ir būti pasiruošę tokioms galimoms grėsmėms.
- Ar gerai supratau – jūs neatmetate galimybės, kad Rusija kelia grėsmę Lietuvos saugumui? Ypač, kai taip militarizuojama Karaliaučiaus sritis.
- Kaip jau sakiau, ir pačiai Rusijai dėl to kyla grėsmė! Jeigu jie sutelkė tiek ginkluotės tokioje nedidelėje teritorijoje, tai yra grėsmė ir šeimininkams, ir jų kaimynams.
- Tai Rusiją galima vertinti kaip šalį, kuri kelią grėsmę mūsų saugumui?
- Mes turėtume tą šalį vertinti kaip savo kaimyną.
- Kaimyną, kuris smarkiai ginkluojasi.
- Visi nori su kaimynais rasti bendrą kalbą, gyventi taikiai, išvengti didelių triukšmų, įtampos ir konfliktų. Manau, kad vienu iš naujosios Vyriausybės uždavinių turėtų būti santykių su kaimynais gerinimas. Tiek su Lenkija, tiek su Rusija, net su Latvija.
Kalbant apie santykius su Rusija, tai papildoma problema yra jos ginkluotės koncentravimas Karaliaučiaus srityje. Mes turime žinoti, kad tokia egzistuoja. Mes patariame to nedaryti, nesiginkluoti tokiais tempais ir mastais. Bet kiekviena valstybė yra suvereni, todėl pati sprendžia, kaip jai geriau. Mes žinome, kad ginkluotė yra telkiama ir koncentruojama. Ir jei dėl tos ginkluotės kils kokių problemų, tai mes turime į tai atsakyti.
- Karaliaučiaus srityje dislokuotos Rusijos pajėgos yra nuolatinėje parengtyje. Ten sutelktos taktinės raketinės sistemos, planuojama dislokuoti oro gynybos sistemas. Rusijos strateginė aviacija atnaujino skrydžius virš Baltijos jūros. Jūsų nuomone, kodėl Rusija taip elgiasi?
- Jūs pats paminėjote atsakymą. Rusija pasitvirtino karinę doktriną, kurioje pagrindinėmis grėsmėmis savo saugumui įvardino JAV ir NATO. Matyt, todėl stengiamasi didinti pajėgų parengtį ir modernizuoti kariuomenę, esančią arčiau Vakarų. Todėl Karaliaučiaus sritis jiems yra svarbi kariuomenės sutelkimo vieta.
Nėra paslaptis, kad ilgai Rusija laikė konvencinę kariuomenę, kuri dėl ekonominės padėties seno, silpnėjo. Kaip mes atnaujiname savo ginkluotę, taip ir Rusija tai daro.
Dar kartą pakartosiu tai, kas jau sakyta šimtus kartų – NATO neturi priešų. Priešingai, Rusija yra mūsų partneris, su kuriuo turime kalbėtis. Deja, bet mes iš tų partnerių teigiamo tono neišgirstam. Atvirkščiai, iš Rusijos mes išgirdome, kad jie mato NATO kaip galimą grėsmę. Galbūt, jų nuomonė pasikeis.
