NATO reikalauja, jog aljanso narės gynybai skirtų pinigų sumą, atitinkančią 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Šiuo metu Lietuvos išlaidos kariuomenei ir gynybai sudaro apie 0,8 proc. BVP.
A. F. Rasmussenas įsitikinęs, kad atsigaunant Lietuvos ekonomikai išlaidos gynybai vėl turėtų didėti.
Penktadienio rytą susitikęs su Lietuvos prezidente Dalia Grybauskaite NATO vadovas priminė sėkmingą Lietuvos kariuomenės vykdomą misiją Afganistane, Goro provincijoje. NATO taip pat remia Lietuvos iniciatyvą mūsų šalyje steigiant NATO Energetinio saugumo kompetencijos centrą.
D. Grybauskaitė NATO vadovui negailėjo šiltų žodžių ir vadinu jį dideliu Lietuvos draugu, kuris stipriai prisidėjo, kad NATO parengtų realius Lietuvos gynybos planus nuo galimų agresorių.
Šiais metais Lietuvos ir kitų NATO valstybių karinės pajėgos dalyvaus bendrose karinėse pratybose, kur bus imituojama Baltijos šalių gynyba. NATO vadovas nesureikšmino šiais metais Rusijos ir Baltarusijos taip pat planuojamų karinių pratybų Lietuvos pašonėje.
„NATO taip pat planuoja pratybas šiame regione. Organizuojant pratybas reikia demonstruoti skaidrumą ir atvirumą ir mes tai darysime. Mūsų pratybos nėra skirtos su kažkuo konfrontuoti. Mes siekiame treniruoti skirtingų šalių karines pajėgas, mokyti jas dirbti kartu“, - sakė aljanso vadovas. „Pratybos, kurias vykdo Baltijos šalys ir kiti partneriai, nukreiptos į gynybą. Jokių grasinimų kitoms šalims tokios pratybos nekelia. Mes galime dalintis informacija apie pratybas ir tikimės to paties iš mūsų kaimynų“, - sakė D. Grybauskaitė.
Tuo tarpu Lietuvos krašto apsaugos ministras Juozas Olekas ketvirtadienį pareiškė, kad kai kurie Lietuvos pašonėje šiemet planuojamų Rusijos ir Baltarusijos karinių pratybų elementai yra nukreipti prieš kaimynus.
„Aš manau, mes turėtume su Rusija ir Baltarusija surasti kitokias bendradarbiavimo galimybes, ir kai kurie elementai, kurie naudojami tose pratybose, man atrodo, yra nukreipti ir prieš kaimynus. To neturėtų būti“, - naujienų agentūrai BNS sakė J. Olekas, paklaustas kaip vertina planuojamas didelio masto pratybas „Zapad-2013“.
Prieš kelis metus Rusijos vykdytų panašių pratybų, kuriose dalyvavo daugiau kaip 12 tūkst. karių, scenarijuje buvo numatytas puolimas į Baltijos šalių teritoriją ir prevencinis branduolinis smūgis Varšuvai. NATO vadovas pabrėžė, kad NATO nekelia grėsmės Rusijai ir nelaiko Rusijos grėsme.
Lietuvos prezidentė D. Grybauskaitė pareiškė, kad šiuo metu diskusijos dėl galimybės NATO naikintuvus dislokuoti ne tik Šiauliuose nevyksta ir yra atidėtos neribotam laikui. Anot prezidentės, prieš priimant sprendimus svarbiausia įvertinti, kur Lietuvoje ar Estijoje bazuoti NATO lėktuvus būtų pigiau ir efektyviau.
Paklausus, ar NATO remia Estijos pasiūlymą rotuoti oro policijos misiją ir ją vykdyti ne tik iš Šiaulių, A. F. Rasmussenas tvirtino, kad tai pačių Baltijos šalių reikalas.
