Kauno klinikinės ligoninės 1-ojo vidaus ligų skyriaus vedėjas, pulmonologas docentas Alfredas Bagdonas, teigia, kad labai padaugėjo šioje gydymo įstaigoje stacionarizuotųjų dėl plaučių uždegimo - dvigubai tiek, kiek jų būta praėjusių metų sausį. Didesnė jų dalis - dėl gripo komplikacijų. Ligonio negydant, gripą komplikuojantis plaučių uždegimas kelia rimtą pavojų jo gyvybei.
- Kodėl kai kuriems asmenims gripas sukelia mirtinas komplikacijas, o dauguma kitų pacientų perserga gana lengvai?
- Visame pasaulyje kiekvienos didesnės gripo epidemijos metu, deja, pasitaiko mirties atvejų ir, manau, ateityje jų nepavyks išvengti. Nuo gripo komplikacijų miršta ir jauni, ir vyresnio amžiaus asmenys. Tai susiję ne tik su gripo viruso savybėmis, kurios nuolat kinta, bet ir su individo imuninės sistemos būsena, su gebėjimu atsispirti virusui. Sergamumas padidėja ir sunkių komplikacijų daugėja, kai dėl viruso antigenų poslinkio susiformuoja nauja viruso padermė, prieš kurią daugelis asmenų neturi imuniteto.
Gripui „imlesni“ vaikai, vyresnio amžiaus asmenys bei sergantys lėtinėmis, ypač, kvėpavimo sistemos, ligomis bei neskiepyti asmenys. Ypatingos rizikos grupei priskiriami ir sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai. Kai kuriose šalyse, darbuotojui turinčiam ,,kitokią“ nuomonę apie skiepus ir atsisakančiam skiepytis, neleidžiama dirbti su pacientais.
- Plaučių uždegimas vadinamas viena rimčiausių ir dažniausiai pasitaikančių gripo komplikacijų. Ar pagrįstai?
- Pagrįstai. JAV ir Didžiosios Britanijos genetikai atrado geną, atsakingą už specifinio, virusą veikiančio baltymo kiekį ląstelės viduje. Jei šio baltymo trūksta, gripo virusas netrukdomai dauginasi ir sparčiau plinta, sukeldamas sunkias komplikacijas.
Viena iš tokių, visa laimė retai pasitaikančių komplikacijų - pirminis virusinis (gripinis) plaučių uždegimas. Tai tiesiogiai gripo viruso sukeltas, greitai progresuojantis plaučių pažeidimas, kurio gydymas antibiotikais neveiksmingas, tad iki 60 procentų stacionarizuotų pacientų neišvengiamai miršta. Taigi ne visada dėl mirtinų ligos atvejų kaltas gydytojas ar blogas pagalbos organizavimas.
Dažnai pasitaikančios komplikacijos - antrinio bakterinio plaučių uždegimo - prognozė priklauso nuo paciento amžiaus, gretutinių ligų ir nuo anksti pradėto gydymo antibiotikais. Jis paprastai prasideda praėjus kelioms dienoms nuo susirgimo pradžios ar pacientui sveikstant nuo gripo. Todėl, užsitęsus karščiavimui, atsiradus skrepliavimui ar dusuliui, reikėtų nedelsiant kreiptis į gydytoją.
- Tai kaip kuo geriau apsisaugoti nuo susirgimo gripu ir jo komplikacijų?
- Efektyviausia gripo prevencijos priemonė šiandien - skiepai. Nors jie visu šimtu procentų neapsaugo nuo susirgimo, tačiau jei ir susergama, liga būna lengvesnės eigos, žymiai mažesnė komplikacijų rizika. Pažymėtina, jog kol kas nebuvo dėl gripo komplikacijų patekusių į mūsų skyrių pacientų, kurie prieš tai būtų pasiskiepiję nuo gripo.
Daugumoje Europos valstybių, vyresnio amžiaus asmenų grupėje nuo gripo kasmet skiepijasi daugiau kaip 80 procentų populiacijos, tuo tarpu Lietuvoje pernai šis skaičius neviršijo 10 procentų. Taigi reikėtų prisiimti daugiau asmeninės atsakomybės ne vien tiems, kurie skleidžia dezinformaciją apie skiepų žalą, bet ir tiems, kurie ja tiki.
Antra labai svarbi priemonė, kuri padeda išvengti sunkių komplikacijų jau susirgus ,- antivirusiniai vaistai. Juos reikėtų pradėti vartoti kiek galima anksčiau, pirmosiomis karščiavimo dienomis. Jie sutrikdo viruso dauginimąsi ir plitimą, todėl sergama lengviau ir komplikacijų būna mažiau. Džiugu, jog šie naujausi ir efektyvūs vaistai yra prieinami ir Lietuvos pacientui.
Taigi turime pakankamai efektyvių priemonių leidžiančių išvengti susirgimo ir sumažinti grėsmingų komplikacijų skaičių. Tik ar visada jas išnaudojam, - jau kitas klausimas.
