Šiandien tokių rajonų Lietuvoje jau galima suskaičiuoti daugiau kaip dešimt. Juose kitokių pažiūrų žmonės nepageidaujami savivaldybių įmonėse ar įstaigose, mokyklose. Nemalonumų gali sulaukti netgi į konkuruojančią partiją įstoję paprasti mokytojai, savivaldybės užsakymų gaunantys verslininkai.
Lietuvoje šiuo metu yra dvylika savivaldybių, kuriose vienos daugiausiai balsų per rinkimus gavusios partijos atstovai miestų ar rajonų tarybose turi absoliučią daugumą. Dar kelios savivaldybės yra arti šios ribos. Po kiekvienų rinkimų tokios tendencijos, kai rajone įsitvirtina viena politinė jėga, vis stiprėja.
Per rinkimus neliko konkurentų
Opozicinės partijos tikruoju Pasvalio šeimininku vadina ne merą konservatorių Gintautą Gegužinską, o tos pačios partijos atstovą, Seimo narį Antaną Matulą.
Konservatoriai Pasvalio rajoną valdo vieni – savivaldybės taryboje turi 13 atstovų iš 25.
„Be jo žinios rajone niekas nevyksta. Jis muštruoja ir neįtinkančius seniūnus, savivaldybės darbuotojus. Žmonės A. Matulą vadina vietiniu gubernatoriumi“, – sakė pavardės neminėti prašęs vietinis politikas.
Esą dėl šių priežasčių eiliniai valdininkai ar švietimo įstaigų vadovai bijo dalyvauti kitų partijų veikloje. Liberalų ir centro sąjungai bei Liberalų sąjūdžiui per praėjusius savivaldybių rinkimus Pasvalyje net nepavyko surinkti minimalaus kandidatų sąrašo ir šios partijos rinkimuose dalyvauti negalėjo.
„Mūsų partijos atstovas vadovauja vienai seniūnijai, jo pakeisti valdžiai niekaip nepavyksta, nes tai labai atkaklus žmogus. O kiti vadovai jau seniai priklauso tai pačiai partijai arba jai prijaučia“, – sakė Pasvalio socialdemokratų lyderis buvęs Seimo narys Alfonsas Pulokas.
Susisiekti su Seimo nariu A. Matulu portalui nepavyko. Jis dvi dienas nekėlė telefono ragelio.
„Seimo narius visaip galima vadinti. Tarybos veikloje A. Matulas nedalyvauja, čia dirba tik jo sūnus. Žinoma, parlamentaras kartais atvyksta į frakcijos posėdžius, padiskutuoti apie rajono aktualijas“, – sako Pasvalio rajono meras Gintautas Gegužinskas.
Jis neigia kalbas, kad kitų pažiūrų gyventojai yra persekiojami. Net nurodė pavyzdį – vienas mokytojas priklauso Darbo partijai.
Socialdemokratai tapo valstiečiais
Amžinu meru vadinamas Bronis Ropė Ignalinos rajonui vadovauja jau daugiau nei dvidešimt metų. Lygiai taip pat čia sekasi pavadinimus vis keičiančiai Valstiečių partijai. Jos atstovai šią kadenciją vėl susišlavė balsų daugumą.
Kiek anksčiau valstiečiai rajoną valdė kartu su socialdemokratais. Po to, kai valstiečiai galutinai užvaldė rajoną, Socialdemokratų partijai atstovavę seniūnai perėjo į valdančiąją partiją.
„Demokratija mūsų rajone tik vaizduojama. Visa savivaldybė, seniūnijų, socialinės rūpybos specialistai dirba tik vienai partijai, padeda per rinkimus. Nenustebčiau, jei Valstiečių partija rajoną valdys amžinai“, – teigė Liberalų sąjūdžio skyriaus pirmininkas Vygantas Dilys.
Politikas pasakojo, kad per praėjusius rinkimus viena nepartinė pedagogė, norėjusi papildomai užsidirbti, Liberalų sąjūdžio buvo deleguota dirbti rinkimų apylinkėje, kur turėjo skaičiuoti balsavimo biuletenius. Dėl to esą po kurio laiko ji kaimo mokykloje neteko darbo.
Meras portalui lrytas.lt neigė, jog su mokytoja buvo susidorota, esą ji mokykloje buvo įdarbinta tik laikinai.
B. Ropė džiaugiasi, kad taryboje nėra formalios opozicijos. Esą konkuruojančios partijos gavo viską ko norėjo – Kontrolės, Etikos komitetus, kitų mažiau įtakingų postų.
„Rajoną valdo ne partija, o žmonės. Mes esame atviri, todėl daug kas nori jungtis prie mūsų komandos, palaiko mūsų idėjas. Prievartos tikrai netaikome“, – sakė meras.
Už postą reikia atidirbti
Užvaldžiusios seniūnijų, mokyklų, gydymo įstaigų, savivaldybės įmonių postus rajonus valdančios partijos tai sėkmingai išnaudoja rinkimuose. Labai dažnai kaimiškose vietovėse žinomi vadovai turi „papuošti“ rinkimų sąrašus ir taip pritraukti papildomų balsų. Po rinkimų šios „žvaigždės“ atsisako tarybos nario mandatų, nes įmonių ar įstaigų vadovai negali būti tarybos nariais.
Perviliojus politikus iš konkuruojančių partijų šios susilpnėja ir per kitus rinkimus gauna dar mažiau balsų. Tai ypač pastebima kaimiškose savivaldybėse, kur gyventojų skaičius mažėja, jaunimas išvyksta į didmiesčius ar emigruoja, o senasis rajono „elitas“ jau priklauso vienai valdančiajai partijai. Todėl pritraukti naujų žmonių į politiką labai sunku.
Savo postus norintys išlaikyti įmonių ar įstaigų vadovai ne viename rajone turi garantuoti partijai tam tikrą balsų skaičių. Dar prieš rinkimus būtina pateikti žmonių, kurie balsuos už valdančiąją partiją sąrašus, kontroliuoti, kad jie rinkimų dieną ateitų balsuoti ar balsuotų namuose.
Dešinieji tampa kairiaisiais
Tauragėje pastaruoju metu dešiniosioms partijoms – liberalcentristams ir konservatoriams atstovaujantys savivaldybės įmonių, mokyklų ir seniūnijų vadovai vienas po kito palieka savo partijas ir veržiasi į kairiųjų gretas.
Mokyklų direktoriai valdantiesiems socialdemokratams oponuojančias partijas palieka savivaldybės administracijai paskelbus apie šių įstaigų patikrinimus.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Tauragės skyriaus pirmininko pavaduotojas Antanas Stankus tvirtina, kad žmonės taip elgiasi norėdami išsaugoti savo darbo vietas.
Iš dešiniųjų partijų pasitraukė dar kelių mokyklų, seniūnijų, autobusų parko ir kitų savivaldybės įmonių vadovai.
Tauragę valdo socialdemokratas meras Pranas Petrošius. Partija taryboje turi 10 vietų iš 25. Pats meras greitą partijos gretų gausėjimą vertina kitaip. Jis paaiškino, kad kitų partijų atstovai renkasi socialdemokratus savarankiškai, kaip stipriausią jėgą rajone, teigiamai įvertinę valdžios darbus, gražėjantį miestą ir rajoną. Be to, liberalcentristus trauktis iš partijos skatina neaiški šios politinės jėgos perspektyva.
Įžvelgia pavojų demokratijai
Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas Lauras Bielinis mano, jog daugelyje Lietuvos savivaldybių švietimo, gydymo įstaigų ar įmonių vadovai yra tapę politikų įkaitais.
„Žmonės, norėdami išsaugoti darbo vietas, priversti migruoti iš vienos partijos į kitą. Taip neturėtų būti. Mokyklos direktoriaus ar kitos panašios pareigos neturėtų tapti politiniu postu“, – mano politologas.
Politinę situaciją kai kuriose savivaldybėse, kur visą valdžią uzurpavusi viena politinė jėga, jis vadina pavojinga šalies demokratijai.
„Manau, jog taip atsitiko dėl menko žmonių pilietiškumo. Jie pasyviai dalyvauja rinkimuose, visuomeninėje veikloje, jie abejingi problemoms, emigruoja, yra nusivylę. Daug kas net matydami neteisybę tyli, nes nenori gauti per galvą“, – sakė L. Bielinis.
Tose savivaldybėse, kur valdžią kontroliuoja viena partija, o politiniai konkurentai sunaikinti, anot politologo, valdžia skiria vis mažiau dėmesio žmonių problemoms, nes nėra jokios prasmės stengtis.
