Prezidentūros kiemelyje su prezidente Dalia Grybauskaite pasisveikinęs V. Janukovyčius tarė: „Koks puikus oras, pavasaris jau.“
Prieš pradėdami oficialų posėdį V. Janukovyčius ir D. Grybauskaitė dar persimetė keliais žodžiais rusiškai.
Prezidentė su V. Janukovyčiumi aptarė Ukrainos santykius su Europos Sąjunga ir dvišalio bendradarbiavimo klausimus.
Pasak šalies vadovės, ES yra pasiryžusi pasirašyti Asociacijos sutartį su Ukraina, jei ši labai aiškiais ir konkrečiais veiksmais įrodys, kad sugeba gyventi ir veikti kaip europietiška valstybė.
„Ukraina yra svarbi Europos Sąjungai. Lietuva rėmė ir rems jos siekį eiti Europos integracijos keliu. Tačiau europinė Ukrainos ir jos žmonių ateitis yra tik pačios Ukrainos rankose", - sakė Prezidentė.
Valstybės vadovės teigimu, Ukraina yra padariusi nemenką pažangą, tačiau reikalingi tolesni žingsniai. ES Užsienio reikalų taryba 2012 m. gruodžio 10 d. išvadose pabrėžė, jog būtina tobulinti rinkimų sistemą, įvykdyti teisinės sistemos ir teismų reformą, garantuoti įstatymo viršenybę ir teismų nešališkumą, tęsti kitas svarbias vidaus reformas.
Prezidentė pabrėžė, jog ES ypač įdėmiai stebi politiniams oponentams iškeltas bylas. Jų eiga turės esminę reikšmę ES ir Ukrainos santykiams. Pasak šalies vadovės, selektyvus teisingumas apsunkina šalies dialogą su ES ir formuoja negatyvų politinį kontekstą. Nuo Ukrainos sugebėjimo išspręsti šias problemas labai priklausys Asociacijos sutarties su ES pasirašymo galimybė.
Lietuvos vadovė taip pat pabrėžė, kad Ukrainos siekis persiderėti narystės Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) sąlygas yra precedento neturintis veiksmas, kuris mažina tarptautinės bendruomenės pasitikėjimą Ukraina. Jis prieštarauja PPO dvasiai ir kelią grėsmę visai daugiašalei prekybos sistemai.
„Tai neigiamas signalas Europos Sąjungai, kuris kelia abejonių ir dėl Ukrainos gebėjimų įgyvendinti Laisvosios prekybos susitarimo, kuris yra svarbi ES Asociacijos sutarties dalis, nuostatas", - pabrėžė Prezidentė.
Šalies vadovės teigimu, Lietuva suinteresuota, kad Ukrainos Asociacijos sutartis su Europos Sąjunga būtų pasirašyta ir kuo anksčiau pradėtos taikyti jos Laisvosios prekybos (DCFTA) dalies nuostatos. Šių nuostatų taikymas mums aktualus, nes būtų suvienodinti muitų mokesčiai bei kiti tarifai. Tai paskatintų abipusę prekybą ir investicijas, padidintų jau 10 metų veikiančio šaudyklinio traukinio „Vikingas“ efektyvumą.
Prezidentų Tarybos posėdyje taip pat kalbėta apie bendradarbiavimo perspektyvas mokslo ir švietimo srityje, studentų mainų programas. Prezidentai Dalia Grybauskaitė ir Viktoras Janukovyčius pasirašė Strateginės partnerystės tarp Lietuvos Respublikos ir Ukrainos vystymo gaires 2013-2014 metams. Taip pat buvo pasirašytas dvišalis susitarimas dėl bendradarbiavimo psichoaktyviųjų medžiagų kontrolės srityje.
V. Janukovyčius sulaukia didelio spaudimo iš Maskvos
Ukraino prezidento administracijos vadovas Sergejus Levočkinas
vizito išvakarėse tvirtino, kad vizito Vilniuje metu planuojama
aptarti „prekybinio ekonominio bendradarbiavimo aktyvinimo,
bendradarbiavimo transporto ir energetikos sferose, kultūrinių
humanitarinių ryšių tarp Lietuvos ir Ukrainos gilinimo klausimus“.
ES ir Ukrainos derybos dėl asociacijos sutarties pastaraisiais
metais strigo Vakarams kaltinant V. Janukovyčių opozicijos
persekiojimu, visų pirma dėl veiksmų kalinamos ekspremjerės
Julijos Tymošenko atžvilgiu.
Tarp ES ir Rusijos manevruojantis V. Janukovyčius sulaukia didelio
spaudimo iš Maskvos prisijungti prie muitų sąjungos, kurią
Vladimiras Putinas tikisi paversti galinga Eurazijos sąjunga, už tai
žadėdamas pigesnes dujas.
Praėjusią savaitę Rusijos dujų tiekėjas „Gazprom“ Ukrainai
pateikė 7 milijardų dolerių sąskaitą už tai, kad Kijevas
nesunaudojo sutartyje numatyto dujų kiekio. Analitikai tai vertina
kaip dar vieną Rusijos spaudimo priemonę. Šiuo metu muitų
sąjungai priklauso Rusija, Baltarusija ir Kazachstanas.
Ar Ukraina toli nuo Europos vertybių?
Naujienų agentūros BNS kalbinti politologai pabrėžia, kad Lietuva ir visa Europos Sąjunga
(ES) turi įtikinti Ukrainą laikytis Europos vertybių, ir tuo
pačiu parodyti eurointegracinės perspektyvos naudą Kijevui.
Anot politologo Ramūno Vilpišausko, trečiadienį Vilniuje
viešint prezidentui Viktorui Janukovyčiui, išlieka svarbiausias
klausimas, ar Ukrainos valdžia pasirengusi reformoms, kad
užtikrintų teismų nepriklausomumą ir įstatymų viršenybės
principą, kaip to reikalauja ES.
„Lietuva ir visa ES suinteresuota, kad vyktų tolimesnė Ukrainos
integracija į ES ir vyktų intensyvesnis politinis bendradarbiavimas.
Kita vertus, įvardytos sąlygos, kurios turi būti įgyvendintos
siekiant tolesnės integracijos. Jų atsisakymas būtų politiškai
sudėtingas ir pačiai ES integracijai keltų riziką“, - BNS sakė
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų
instituto (TSPMI) direktorius R. Vilpišauskas.
Jo teigimu, Ukrainos prezidento vizitas svarbus dėl to, kad per
jį mėginama kloti pagrindą sprendimams per Lietuvos pirmininkavimą
ES šių metų antrąjį pusmetį, visų pirma - asociacijos
sutarties pasirašymui. Šį žingsnį diplomatai sieja su lapkritį
Vilniuje vyksiančiu ES Rytų partnerystės viršūnių susitikimu.
Politologas Mindaugas Jurkynas pabrėžė, kad ES yra pagrįstai
susirūpinusi dėl buvusios premjerės Julijos Tymošenko įkalinimo
ir Ukrainos „didesnio polinkio į Rusiją“ nei buvo prezidento Viktoro
Juščenkos valdymo metu.
„Ukrainos pozicijos, kaip visada, balansuojančios, kadangi
Ukraina nenori, kad įsigalėtų nei Rusijos kapitalas, nei Rusijos
politinė įtaka. Vakarai reikalingi ir dėl rinkų“, - teigė Vytauto
Didžiojo universiteto profesorius.
Kita vertus, pasak jo, Rusijos įtaką stiprina Kijevo
priklausomybė nuo rusiškų dujų.
Tuo tarpu politikos ekspertas Vladas Sirutavičius pabrėžė, jog
nereikėtų pervertinti Lietuvos vaidmens Ukrainos pasirinkime tarp
Vakarų ir Rusijos.
„Lietuvos vaidmuo nėra toks didelis kaip mūsų politikai
įsivaizduoja. Nereikia čia labai savęs pervertinti, kad mes labai
jau didelį darbą padarysime, kad pritrauksime prie Vakarų nuo
Rusijos. Čia - iliuzija“, - BNS sakė TSPMI dėstytojas
V. Sirutavičius.
Jo teigimu, Ukrainos prezidento vizitas į Lietuvą demonstruoja
pragmatišką požiūrį ir norą palaikyti gerus dvišalius
santykius.
„Logika mūsų aiški - mes norime palaikyti normalius, gerus
tarpvalstybinius santykius su Rytų kaimynais (...). Gerai, kad vyksta
tokie susitikimai, gaila, kad tokie susitikimai nevyksta su Rusijos
prezidentu ar vyriausybės vadovu“, - kalbėjo V. Sirutavičius.
Daugelis analitikų ir diplomatų teigia, kad šiemet Ukrainai
gali tekti priimti lemiamus sprendimus savo užsienio politikoje, kuri
daugelį metų rėmėsi balansavimu tarp ES ir Maskvos.
ES perspėja, kad Kijevas turi nedelsdamas imtis reformų, jog
šiemet būtų pasirašyta asociacijos su ES sutartis, apimanti
politinę ir prekybinę dalis. Rusija savo ruožtu vilioja Ukrainą į
jos kuriamą Muitų sąjungą, žadėdama už tai pigesnes dujas.