Prezidentūros kiemelyje su prezidente Dalia Grybauskaite pasisveikinęs V. Janukovyčius tarė: „Koks puikus oras, pavasaris jau.“ Prieš pradėdami oficialų posėdį V. Janukovyčius ir D. Grybauskaitė dar persimetė keliais žodžiais rusiškai.
Prezidentė su V. Janukovyčiumi aptarė Ukrainos santykius su Europos Sąjunga ir dvišalio bendradarbiavimo klausimus.
Pasak šalies vadovės, ES yra pasiryžusi pasirašyti Asociacijos sutartį su Ukraina, jei ši labai aiškiais ir konkrečiais veiksmais įrodys, kad sugeba gyventi ir veikti kaip europietiška valstybė.
„Ukraina yra svarbi Europos Sąjungai. Lietuva rėmė ir rems jos siekį eiti Europos integracijos keliu. Tačiau europinė Ukrainos ir jos žmonių ateitis yra tik pačios Ukrainos rankose", - sakė Prezidentė.
Valstybės vadovės teigimu, Ukraina yra padariusi nemenką pažangą, tačiau reikalingi tolesni žingsniai. ES Užsienio reikalų taryba 2012 m. gruodžio 10 d. išvadose pabrėžė, jog būtina tobulinti rinkimų sistemą, įvykdyti teisinės sistemos ir teismų reformą, garantuoti įstatymo viršenybę ir teismų nešališkumą, tęsti kitas svarbias vidaus reformas.
Prezidentė pabrėžė, jog ES ypač įdėmiai stebi politiniams oponentams iškeltas bylas. Jų eiga turės esminę reikšmę ES ir Ukrainos santykiams. Pasak šalies vadovės, selektyvus teisingumas apsunkina šalies dialogą su ES ir formuoja negatyvų politinį kontekstą. Nuo Ukrainos sugebėjimo išspręsti šias problemas labai priklausys Asociacijos sutarties su ES pasirašymo galimybė.
Lietuvos vadovė taip pat pabrėžė, kad Ukrainos siekis persiderėti narystės Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) sąlygas yra precedento neturintis veiksmas, kuris mažina tarptautinės bendruomenės pasitikėjimą Ukraina. Jis prieštarauja PPO dvasiai ir kelią grėsmę visai daugiašalei prekybos sistemai.
„Tai neigiamas signalas Europos Sąjungai, kuris kelia abejonių ir dėl Ukrainos gebėjimų įgyvendinti Laisvosios prekybos susitarimo, kuris yra svarbi ES Asociacijos sutarties dalis, nuostatas", - pabrėžė Prezidentė.
Šalies vadovės teigimu, Lietuva suinteresuota, kad Ukrainos Asociacijos sutartis su Europos Sąjunga būtų pasirašyta ir kuo anksčiau pradėtos taikyti jos Laisvosios prekybos (DCFTA) dalies nuostatos. Šių nuostatų taikymas mums aktualus, nes būtų suvienodinti muitų mokesčiai bei kiti tarifai. Tai paskatintų abipusę prekybą ir investicijas, padidintų jau 10 metų veikiančio šaudyklinio traukinio „Vikingas“ efektyvumą.
Prezidentų Tarybos posėdyje taip pat kalbėta apie bendradarbiavimo perspektyvas mokslo ir švietimo srityje, studentų mainų programas. Prezidentai Dalia Grybauskaitė ir Viktoras Janukovyčius pasirašė Strateginės partnerystės tarp Lietuvos Respublikos ir Ukrainos vystymo gaires 2013-2014 metams. Taip pat buvo pasirašytas dvišalis susitarimas dėl bendradarbiavimo psichoaktyviųjų medžiagų kontrolės srityje.
V. Janukovyčius sulaukia didelio spaudimo iš Maskvos
Ukraino prezidento administracijos vadovas Sergejus Levočkinas vizito išvakarėse tvirtino, kad vizito Vilniuje metu planuojama aptarti „prekybinio ekonominio bendradarbiavimo aktyvinimo, bendradarbiavimo transporto ir energetikos sferose, kultūrinių humanitarinių ryšių tarp Lietuvos ir Ukrainos gilinimo klausimus“.
ES ir Ukrainos derybos dėl asociacijos sutarties pastaraisiais metais strigo Vakarams kaltinant V. Janukovyčių opozicijos persekiojimu, visų pirma dėl veiksmų kalinamos ekspremjerės Julijos Tymošenko atžvilgiu.
Tarp ES ir Rusijos manevruojantis V. Janukovyčius sulaukia didelio spaudimo iš Maskvos prisijungti prie muitų sąjungos, kurią Vladimiras Putinas tikisi paversti galinga Eurazijos sąjunga, už tai žadėdamas pigesnes dujas.
Praėjusią savaitę Rusijos dujų tiekėjas „Gazprom“ Ukrainai pateikė 7 milijardų dolerių sąskaitą už tai, kad Kijevas nesunaudojo sutartyje numatyto dujų kiekio. Analitikai tai vertina kaip dar vieną Rusijos spaudimo priemonę. Šiuo metu muitų sąjungai priklauso Rusija, Baltarusija ir Kazachstanas.
Ar Ukraina toli nuo Europos vertybių?
Naujienų agentūros BNS kalbinti politologai pabrėžia, kad Lietuva ir visa Europos Sąjunga (ES) turi įtikinti Ukrainą laikytis Europos vertybių, ir tuo pačiu parodyti eurointegracinės perspektyvos naudą Kijevui.
Anot politologo Ramūno Vilpišausko, trečiadienį Vilniuje viešint prezidentui Viktorui Janukovyčiui, išlieka svarbiausias klausimas, ar Ukrainos valdžia pasirengusi reformoms, kad užtikrintų teismų nepriklausomumą ir įstatymų viršenybės principą, kaip to reikalauja ES.
„Lietuva ir visa ES suinteresuota, kad vyktų tolimesnė Ukrainos integracija į ES ir vyktų intensyvesnis politinis bendradarbiavimas. Kita vertus, įvardytos sąlygos, kurios turi būti įgyvendintos siekiant tolesnės integracijos. Jų atsisakymas būtų politiškai sudėtingas ir pačiai ES integracijai keltų riziką“, - BNS sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) direktorius R. Vilpišauskas.
Jo teigimu, Ukrainos prezidento vizitas svarbus dėl to, kad per jį mėginama kloti pagrindą sprendimams per Lietuvos pirmininkavimą ES šių metų antrąjį pusmetį, visų pirma - asociacijos sutarties pasirašymui. Šį žingsnį diplomatai sieja su lapkritį Vilniuje vyksiančiu ES Rytų partnerystės viršūnių susitikimu.
Politologas Mindaugas Jurkynas pabrėžė, kad ES yra pagrįstai susirūpinusi dėl buvusios premjerės Julijos Tymošenko įkalinimo ir Ukrainos „didesnio polinkio į Rusiją“ nei buvo prezidento Viktoro Juščenkos valdymo metu.
„Ukrainos pozicijos, kaip visada, balansuojančios, kadangi Ukraina nenori, kad įsigalėtų nei Rusijos kapitalas, nei Rusijos politinė įtaka. Vakarai reikalingi ir dėl rinkų“, - teigė Vytauto Didžiojo universiteto profesorius.
Kita vertus, pasak jo, Rusijos įtaką stiprina Kijevo priklausomybė nuo rusiškų dujų.
Tuo tarpu politikos ekspertas Vladas Sirutavičius pabrėžė, jog nereikėtų pervertinti Lietuvos vaidmens Ukrainos pasirinkime tarp Vakarų ir Rusijos.
„Lietuvos vaidmuo nėra toks didelis kaip mūsų politikai įsivaizduoja. Nereikia čia labai savęs pervertinti, kad mes labai jau didelį darbą padarysime, kad pritrauksime prie Vakarų nuo Rusijos. Čia - iliuzija“, - BNS sakė TSPMI dėstytojas V. Sirutavičius.
Jo teigimu, Ukrainos prezidento vizitas į Lietuvą demonstruoja pragmatišką požiūrį ir norą palaikyti gerus dvišalius santykius.
„Logika mūsų aiški - mes norime palaikyti normalius, gerus tarpvalstybinius santykius su Rytų kaimynais (...). Gerai, kad vyksta tokie susitikimai, gaila, kad tokie susitikimai nevyksta su Rusijos prezidentu ar vyriausybės vadovu“, - kalbėjo V. Sirutavičius.
Daugelis analitikų ir diplomatų teigia, kad šiemet Ukrainai gali tekti priimti lemiamus sprendimus savo užsienio politikoje, kuri daugelį metų rėmėsi balansavimu tarp ES ir Maskvos.
ES perspėja, kad Kijevas turi nedelsdamas imtis reformų, jog šiemet būtų pasirašyta asociacijos su ES sutartis, apimanti politinę ir prekybinę dalis. Rusija savo ruožtu vilioja Ukrainą į jos kuriamą Muitų sąjungą, žadėdama už tai pigesnes dujas.
