Briuselyje vis dar tęsiantis deryboms dėl septynerių metų ES biudžeto, aiškėja Lietuvai siūlomi skaičiai.
Panašu, kad jie nesiskiria nuo lapkričio mėnesį ES Tarybos pirmininko Hermano Van Rompuy pateikto pasiūlymo.
Lietuvos žemdirbiams - geros naujienos
Ankstų penktadienio rytą nutekintame dokumente Ignalinos atominės elektrinės uždarymo darbams 2014-2020 metų laikotarpiu numatyta skirti 400 mln. eurų.
Tačiau IAE uždarymo finansavimą numatančio paragrafo išnašose nurodyta, kad ši sąlyga nepažeidžia 4 protokolo. Stojimo sutarties Protokole Nr. 4 Lietuva įsipareigojo galutinai sustabdyti Ignalinos atominę elektrinę. Tačiau tame pačiame protokole numatyta, kad „Europos Sąjunga Lietuvai įsipareigojo ir po 2006 m. teikti adekvačią papildomą paramą šiuo klausimu."
Vadinasi, ši išnaša leis Lietuvai finansinės paramos elektrinės uždarymo darbams prašyti ir po 2020 m.
Jei dėl šio pasiūlymo būtų susitarta, tiesioginės išmokos turėtų didėti Lietuvos žemdirbiams. Dokumente numatyta, kad šalims, kurių žemdirbių tiesioginės išmokos nesiekia 90 proc. ES vidurkio, iki 2020 metų skirtumas iki vidutinio dydžio išmokų turėtų sumažėti trečdaliu.
Tačiau numatyta, kad visos šios šalys narės iki 2020 metų turi pasiekti mažiausiai 196 eurų už hektarą sumą. Mokėjimai palaipsniui didinami turėtų būti nuo 2015 m. ir per šešerius metus pasiekti 196 eurų lygį.
Ši biudžeto projekto eilutė itin aktuali Lietuvos žemdirbiams, nes jų gaunamos išmokos – 143 eurai už hektarą - beveik perpus mažesnės už ES vidurkį, kuris šiuo metu siekia 249 eurų. Vadinasi, per šešerių metų laikotarpį Lietuvos ūkininkų išmokos turėtų padidėti maždaug 53 eurais.
Pagal ankstesnius Komisijos pasiūlymus iki 2020 metų Lietuvos žemdirbių išmokų lygis būtų pasiekęs 178 eurus už hektarą.
Dokumente numatyta, kad šalims narėms iš Sanglaudos fondo skirti pinigai neturėtų viršyti 2,35 proc. jų bendrojo vidaus produkto (BVP).
Tokia taisyklė skaudžiai paveiktų visas Baltijos šalis ir Vengriją, kurių BVP per krizę labai smuko. Tad ir šiame pasiūlyme išsaugota išimtis, kad šalims, kurių BVP vidurkis per 2008-2010 metų laikotarpį buvo mažesnis nei -1 proc., paramos lubos būtų padidinamos iki 2,59 procento.
Tačiau derybos dar tęsiasi. Manoma, kad visą naktį konkretaus pasiūlymo laukę ES lyderiai šiuo metu savo pozicijas išdėsto derybose prie apvalaus stalo.
Bendra 2014-2020 metų ES biudžetui pasiūlyta suma - maždaug 960 mlrd. eurų. Tai 13 mlrd. eurų sumažinimas nuo lapkričio mėnesio ES Tarybos pasiūlymo.
Nuliūdino latvius
Ankstyvą rytą su žurnalistais susitikusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė teigė, kad derybos klostosi Lietuvai palankia kryptimi.
Tačiau išvydę konkrečius skaičius, džiaugsmu netryško Latvijos atstovai. Teigiama, kad šalies premjeras Valdis Dombrovkis pasiūlymą įvertino nei kaip labai palankų, nei kaip labai nepalankų. Teigiama, kad penktadienį jis dar mėgins išsikovoti Latvijai palankesnių sąlygų Sanglaudos ir žemės ūkio srityse.
Tačiau Latvijos žemės ūkio ministrė Laimdota Straujuma savo „Twitter“ paskyroje teigė nesanti patenkinta H. Van Rompuy pasiūlymu. Esą, jame nėra jokių pakeitimų, tad negalima kalbėti apie jokį Latvijos pozicijos pagerinimą.
Tiesa, Latvijos ūkininkų tiesioginės išmokos šiuo metu siekia vos 90 eurų už hektarą. Tad kaimyninės šalies žemdirbiai itin nepatenkinti, kad ES parama jiems palaipsniui didės labai iš lėto.
Derybos - visą naktį
Europos Sąjungos šalių vadovai dėl biudžeto diskutavo visą naktį. Praėjus daugiau nei dvylikai valandų nuo dvišalių susitikimų ir šešioms – nuo oficialių derybų pradžios, oficialūs skaičiai dar nebuvo žinomi.
„Pirmas derybų ratas praėjo gana sėkmingai, daugmaž yra gairės, koks turėtų būti biudžetas. Yra vilties, kad Lietuvai pavyks apginti savo paketą, net jei didžiule dalimi bus sumažintas bendras europinis biudžetas. Nenoriu spekuliuoti skaičiais, nes kol nesusitarta dėl visko, nesusitarta dėl nieko“, - teigė prezidentė.
Jos teigimu, per bemiegę naktį būta nemažai ginčų, tačiau visos šalys supranta, kad susitarti būtent dabar yra be galo svarbu.
„Jei sėdime per naktį, vadinasi, yra dėl ko sėdėti. Kai buvau komisarė, taip pat derėjomės iki pusės penkių ryto. Vis dėlto svarbiausia, kad derybos įvyktų ir jos turėtų galutinį gerą rezultatą. Nes nesuderėjus visos šalys labai daug praranda.
Tai būtų bloga žinia ir rinkoms, ir mūsų 7 metų finansinei ateičiai. Tad labai tikiuosi, kad šis naktinis įtemptas derybinis laikotarpis tikrai bus visiems sėkmingas“, - pusę penkių ryto Briuselio laiku portalui lrytas.lt kalbėjo šalies vadovė.
Prezidentės teigimu, per visą naktį šalims narėms nebuvo išdalinti konkretūs pasiūlymai – jų laukiama ryte. Tačiau tai – derybų taktika. Esą, lapkričio mėnesį buvo padaryta taktinė klaida, kai turėję laiko atidžiai susipažinti su pasiūlymais, kai kurie ES lyderiai ėmė spekuliuoti ir nepanoro derėtis toliau.
„Dabar svarbiausia, kad šiandien ar rytoj susitarimas įvyktų. Visi 28 vadovai ir Komisijos pirmininkas yra čia. Bent vienam jų išvažiavus derybos žlugtų“, - teigė D. Grybauskaitė.
Prezidentė sakė, kad tarpusavyje šalių narių lyderiai juokauja, jog vienintelis dalykas, ko derybose trūksta – dantų šepetėlis.
Paklausta, ar čia sulauks ir pusryčių meto, D. Grybauskaitė juokaudama atsakė, kad profsąjungos Belgijoje itin stiprios, tad pusryčiai gali būti patiekti tik prasidėjus darbo valandoms (apie 8-9 valandą).
„O valstybių vadovams darbo valandos – visą naktį“, - teigė D. Grybauskaitė.
