Kadaise šis mūrinis namas priklausė Balelių tarybiniam ūkiui. Jo pirmajame aukšte buvo įsikūrusi ūkio kontora, pusę aukšto palypėjus aukštyn – aktų salė, kur savaitgaliais vykdavo šokiai, o dar aukščiau buvo įrengti keli butai specialistams.
Ūkio jau seniai nebėra, specialistams skirtus ir vietoj kontoros kabinetų įrengtus butus žmonės privatizavo, o aktų salės vietoje prieš maždaug 17 metų buvo įrengta koplyčia. Kelių aplinkinių kaimų gyventojai, susidėję savo pajus, nupirko šias patalpas ir padovanojo Traupio parapijai.
Žmonės padarė šiokį tokį remontą, dvasininkams pavyko iš Vokietijos gauti labdaros – maldos namams tinkančių suolų, vargonus ir kt. liturginėms apeigoms reikalingų daiktų.
Iš pradžių čia ne tik vykdavo pamaldos, tačiau būdavo šarvojami ir mirę vietos gyventojai, nes atskiros šarvojimo salės kaimas neturėjo. Koplyčioje šarvoti mirusiuosius buvo patogiau nei namuose, nors dėl siaurų salės durų ir laiptinės karstus tekdavo kelti per salės langą.
Gedulingos giesmės ir artimųjų raudos iš buvusios aktų salės sklido vos keletą metų. Kai į koplyčią buvo atgabenta speciali dėžutė su Švč. Sakramentu, šioje patalpoje žmones šarvoti nustota. Dabar paprastai šių apylinkių gyventojai šarvojami Taujėnuose esančioje šarvojimo salėje.
Šių apylinkių tikintieji į daugiabutyje sekmadieniais, nuo 15 iki 16 val., vykstančias mišias renkasi ne iš gero gyvenimo. Iki artimiausių bažnyčių Traupyje ar Taujėnuose tenka važiuoti 10-12 kilometrų, retai važinėjančiais maršrutiniais autobusais į ten laikomas mišias nuvykti nepavyks, o automobiliais nuvažiuoti ne visi turi galimybę. Į Baleliuose vykstančias pamaldas susirenka nuo 10-15 iki 40 žmonių.
Tačiau jau beveik du dešimtmečius sekmadieniais daugiabutyje vykstančios mišios patinka ne visiems. Neseniai į kovą su koplyčia sukilo trys šio namo gyventojos: Jurgita Baravykienė, Bronė Palšauskienė ir Asta Pukėnienė.
Iš pradžių dėl netinkamoje vietoje įkurdintų maldos namų jos kreipėsi į Taujėnų seniūnę Elvyrą Tulušienę, o šiai problemos neišsprendus, nusiuntė skundą Ukmergės rajono merui Algirdui Kopūstui.
Moterys rašte tvirtina, kad į pamaldas susirenkantys tikintieji jas šmeižia, kaltina nebūtais dalykais – pavyzdžiui, kad pridergė prie koplyčios durų, o patys elgiasi negražiai – pro koplyčios langus mėto nuvytusias gėles, kurias po to tenka rinkti gyventojoms.
„Mes nenorime, kad koplyčią uždarytų. Mes norime, kad jai būtų surasta kita, tinkamesnė vieta“, – lrytas.lt sakė viena iš rašto autorių, J. Baravykienė. Moters teigimu, ji pati į šią koplyčią melstis nevaikštanti, jei nori pasimelsti, nuvažiuoja į tikrą bažnyčią.
Maždaug prieš 5 metus butą šiame daugiabutyje nusipirkusi J. Baravykienė sakė žinojusi, kad jame yra įrengta koplyčia, tačiau nesitikėjusi, jog ši kaimynystė kels tokių nepatogumų.
Pačios mišios ir sklindančios giesmės J. Baravykienei netrukdo. Tačiau jai skaudu, kad į mišias susirenkantys parapijiečiai apkalba namo gyventojus ar ragina tvarkyti namo aplinką, priekaištauja dėl varstomų durų.
Jau daugelį metų šalia koplyčios gyvenančios jos bendramintės pasakojo, kaip prieš kelerius metus į Balelius susiruošus atvykti vyskupui, davatkėlės namo gyventojas ragino būtinai susitvarkyti, papuošti aplinką. Iš paskutinių pinigų šios nupirko ir pasodino gėlių, o į aukštą dvasininką pasižiūrėti suėję tikintieji gėlynus ištrypė.
„Atrodo, kol vyksta mišios, mes neturime teisės net pajudėti“, – stebėjosi moteris, auginanti mažametę dukrą. Tiesa, dabar J. Baravykienė šiame name negyvena, laikinai išsikėlė į Taujėnus, tačiau neatmeta galimybės vėl grįžti į Balelius, todėl planų siekti koplyčios iškeldinimo neatsisako.
Moters teigimu, koplyčiai Baleliuose galima rasti kitą vietą – pavyzdžiui, multifunkciniame centre, kur yra nenaudojamų patalpų.
Kitų prieš koplyčią pasisakančių jos kaimynių lrytas.lt pakalbinti nepavyko. Vienos jų vyras, Danas Pukėnas, paaiškinęs, kad žmona išėjusi į darbą, sakė, jog jam pačiam koplyčia, siena besiribojanti su jų butu, nekliudo. „Anksčiau dar girdėdavosi giesmės, vargonai, tačiau kai įsidėjom šarvuotas duris, nieko nebesigirdi“, – sakė vyras. Jis tvirtino nežinąs, kodėl jo žmonai ši kaimynystė kliudo.
„Va anksčiau, kai čia žmones šarvodavo, tai tikrai buvo nemalonu. Mano žmona labai bijo numirėlių, tai kai kas nors būdavo pašarvotas salėje, net turėdavau palydėti, kai į darbą eidavo, ir dukra bijojo eiti į mokyklą“, – prisiminė ankstesnį gyvenimą šalia koplyčios D. Pukėnas.
Pats vyriškis čia pat esančioje koplyčioje yra buvęs tik kartą, per savo tetos laidotuves.
Prieš koplyčią daugiabutyje pasisakančių gyventojų gerokai mažiau nei jos šalininkų.
„Tai vienintelė galimybė Balelių, Varnėnų, Varlėnų, Juodgirių, Mintūrių kaimų žmonėms dalyvauti šv. Mišiose“, – įsitikinęs Baleliuose gyvenantis Vitas Gailiušis. Koplyčioje lankosi ir jis, ir jo motina Alfonsa Gailiušienė. Pastaroji, daugelį metų prižiūrinti šiuos maldos namus, neseniai nusipirko butą šalia koplyčios.
„Poniutėms užkliuvo – tegul eina kartu ir meldžiasi, tai netrukdys koplyčia“, – sakė 73 metų A. Gailiušienė. Jos teigimu, čia pasimelsti susirenka daugiausia vyresnio amžiaus, prastos sveikatos žmonės, kuriems nuvažiuoti į Taujėnų ar Traupio bažnyčias nebepakanka jėgų. „Ateina moterytė su dviem lazdomis pasiremdama, vyras vežimėlyje atvažiuoja – jiems tai vienintelė galimybė su žmonėmis pabūti, išpažinties prieiti, komuniją priimti“, – sakė koplyčią prižiūrinti moteris.
A. Gailiušienė stebisi, kad karingoms kaimynėms užkliūna net po mišių kieme dar kurį laiką pasišnekėti užsibūnančios moteriškės – jos naudojasi proga susitikusios pasikalbėti. Tuo tarpu patys namo gyventojai tarsi specialiai kartais per mišias pradeda kieme pjauti malkas, keldami didelį triukšmą. „Negi tą valandą negali pailsėti, netriukšmauti?“ – svarsto kitas koplyčios lankytojas Stasys Švedas.
Baleliškiai stebisi, kad ginčas dėl koplyčios net šeimas gali sukiršinti. Vienos iš nepatenkintų moterų anyta – nuolatinė koplyčios lankytoja. Garbaus amžiaus moteris jaučia didelę nuoskaudą, kad marti sukilo prieš maldos namus.
Taujėnų seniūnės E. Tulušienės nuomone, koplyčia besipiktinantiems Balelių gyventojams trūksta pakantumo. Ne kartą dėl šios problemos į Balelius vykusiai seniūnei neatrodo, kad sekmadienio popietę valandą trunkančios mišios kaimynystėje gyvenantiems žmonėms gali kelti didelių problemų.
Kai prieš porą savaičių E. Tulušienė sekmadienį buvo nuvykusi į Balelius, sutaikyti koplyčios priešininkių ir šalininkų jai nepavyko. „Davatkėlės, išgirdusios kalbas apie koplyčios iškėlimą, susigraudino ir ėmė verkti, o namo gyventojos, norinčios ją iškeldinti, iš susirinkimo išėjo iki pabaigos neišbuvusios, neišklausiusios kitų nuomonių“, – pasakojo seniūnė.
Seniūnė sako pirmąkart su tokia problema susidūrusi – juk kituose kaimuose, pavyzdžiui, per gegužines pamaldas, žmonės net į savo namus tikinčiuosius susikviečia.
Pasak E. Tulušienės, baleliškiai nesupranta, kodėl turėtų ieškoti kitos vietos pamaldoms, jei turi šias teisiškai įregistruotas parapijos patalpas. „Juk ne degtinės gerti čia susirenkame“, – sakė jai gyventojai.
