Grupę „Nėrkąveikt.lt“ socialiniame tinkle „Facebook“ įsteigęs ir „Urban exploration“ judėjimą Kaune palaikantis Linas Ramoška neslepia – didžiausias žmogaus turtas yra laikas. Todėl labai svarbu jį tinkamai išnaudoti.
„Jei kas savo laiką nori praleisti žiūrėdamas krepšinį, jo problemos. Man patinka kur kas aktyvesnis laisvalaikis. Be to, nemanau, kad Kaunas – krepšinio miestas. Čia netrūksta „ekstrymo“, - tikino pašnekovas.
Vaikino požiūrį patvirtino ir faktas, kad suplanuotas interviu Laisvės alėjos kavinėje virto pusiau ekstremaliu pasilaipiojimu. Pašnekesiui prie puodelio kavos teko užsikabaroti ant pačiame miesto centre esančio „Britanika“ viešbučio griuvėsių. Gido teigimu, tokiam laisvalaikiui itin tinka lietuvių būdas - į nieką nekreipti dėmesio.
„Jei ką nors muša, tai lietuvis niekad nesikiš, nes pats bijos gauti į galvą. Jei kas nors kur nors lipa, irgi niekas nepaklaus, nes bijos turėti problemų“, - juokėsi L. Ramoška.
Tiesa, problemų neieško ir patys ekstremalai. Išsiruošę į miestą jie šventai laikosi pagrindinės taisyklės – viską palikti taip, kaip rado. Net ir tais atvejais, jei išardžius dalį tvoros būtų galima į pastatą patekti lengviau, pasirenkamas sudėtingesnis kelias.
Nusibodo neveikti
Nuo vienuoliktos klasės įvairia ekstremalia veikla užsiimantis L. Ramoška tikina, kad judėjimas prasidėjo iš neturėjimo ką veikti. Vakarais vis susirinkdavęs bendraminčių būrelis išbandė daug ką – kartingus, dažasvydį, kitus ekstremalius užsiėmimus. Tačiau viskas pabosdavo ir taip pat reikalavo didelių išlaidų.
„Viskas prasidėjo natūraliai. Po truputį ėmėme žvalgytis po miestą. Palaipiodavome tai viename, tai kitame objekte. Galiausiai tai virto nuolatiniu laisvalaikio leidimo būdu. Juolab, kad domėjomės ir pastatų istorija. Tarkime griuvėsiuose, kur žaidžiame dažasvydį, buvo nužudyti du žmonės“, - pasakojo vaikinas.
Galiausiai ekstremalai savo patirtis ir idėjas perkėlė į „Facebook“. Nors profilis skirtas skatinti aktyviai leisti laisvalaikį ir tyrinėti miestą, tačiau prisijungti prie ekstremalų neskatinama. Esą ir taip pakanka norinčių, o didelėms žmonių grupėms tokia veikla užsiimti sudėtinga.
L.Ramoškos teigimu, svarbiausia žmonėms parodyti, kad mieste galima aktyviai leisti laiką, gauti palyginti saugaus adrenalino dozę. Vaikinas spėjo įsitikinti ir socialinio tinklo efektyvumu. Profilyje patalpintas nuotraukas peržiūrėję lankytojai ėmė mėgdžioti ekstremalų veiklą, lankyti tuos pačius objektus.
Su naujokais nerizikuoja
Į naktinius žygius susiruošę ekstremalai į savo gretas priima ir naujokus. Tačiau žygių sudėtingumas visada parenkamas pagal dalyvaujančiųjų patirtį. Jei prisijungia naujokai, laipiojama kuo paprasčiau – virvės ir kitas inventorius lieka namuose.
„Visada perspėju, kad už saugumą atsako pats žmogus. Tai – savanoriška veikla. Žinoma, vieni kitus prižiūrime, patariame, naudojame šalmus, kitas saugos priemones“, - sakė ekstremalas.
Įvairiais Kauno tiltais laipiojęs L. Ramoška itin džiaugiasi paskutiniu savo atradimu – greitkelio tiltu per Nerį. Neseniai sutvarkyto tilto ertmėse pakanka vietos, kad beveik dvimetrinis ekstremalas gali vaikščioti nesusilenkus. Visose kitose vietose ekstremalui būtinas šalmas, kad užsimiršęs neužsigautų galvos.
Paslėpta kultūra
Kalbėdamas apie miesto erdves vaikinas neatsistebi, kiek apleistose ar sunkiai prieinamose vietose galima atrasti kultūros. Esą kai kuriuose apleistuose pastatuose galima rasti ištisus kambarius išmargintus įspūdingais piešiniais.
„Kartais nesuprantu, kodėl milžiniški pinigai skiriami kažkokiems meno kūriniams, kurių niekas nesupranta arba kurie įdomūs tik pačiam autoriui. Tuo tarpu apie labai įdomią miesto kultūros dalį apskritai niekas nieko nežino“, - stebėjosi pašnekovas.
Kaip įdomų ir daug kam nežinomą miesto akcentą L. Ramoška vadina ir pastatų išvaizdą žiūrint iš viršaus. Ne vienas praeiviams itin tvarkingai atrodantis pastatas ant savo stogo slepia betvarkę ar netikėtą vaizdą.
