Atrodytų, keistas klausimas. Ypač dabar. Juk Vyriausybė santykių su Lenkija atnaujinimo tikslą deklaruoja net savo veiklos programoje.
Maža to, ketvirtadienį baigėsi gana sėkmingas užsienio reikalų ministro L. Linkevičiaus vizitas Lenkijoje. Kitą savaitę į kaimyninę šalį vyks ir premjeras A. Butkevičius. Visai tikėtina, kad ir šis vizitas atrodys sėkmingas.
Iš pirmo žvilgsnio viskas taip atrodo žvelgiant iš Lietuvos. O kaip žvelgiant iš Lenkijos?
Vien jau Lenkijos užsienio reikalų ministro R. Sikorskio prieš L. Linkevičiaus vizitą paskelbtas pareiškimas verčia įtarti, kad Varšuva nėra linkusi aklai pasitikėti naujosios Lietuvos valdžios žodžių nuoširdumu.
„Baiminamės netikros aušros (dvišaliuose santykiuose), nes taip jau ne kartą yra nutikę”, – sau būdingu dažnai ne itin diplomatišku stiliumi rėžė R. Sikorskis.
Žinomas Lenkijos apžvalgininkas J. Haszczynskis kiek anksčiau paskelbė dar konkretesnę abejonę dėl naujos kaimyninių santykių aušros tikrumo. Pasak jo, naujų santykių užuomazgas gali sunaikinti prezidentė D. Grybauskaitė.
Kaip vertinti tokias lenkų abejones?
Jei į viską atidžiau pažvelgsime iš Lietuvos, teks pripažinti, kad šios abejonės turi daugiau pagrindo negu žodinis naujosios valdžios optimizmas ir entuziazmas.
Kad ir kaip suktume, santykiams pagerinti pirmiausia reikia bent simboliškų Lietuvos žingsnių tose srityse, kuriose spręsti problemas oficialusis Vilnius daug metų žadėjo, bet taip nieko ir nepadarė.
Pirmiausia, žinoma, reikia oficialių galimybių Lietuvos lenkams pavardes ir vietovardžius rašyti lenkų kalba.
Šį kartą nesileisiu į jau daug kartų kartotus svarstymus, kodėl to reikėtų pačiai Lietuvai, bet siūlau pažvelgti į realybę.
Ministras L.Linkevičius nuolat kartoja, kad mūsų šalis privalo rasti „civilizuotą ir europietišką šios problemos sprendimo būdą”. Ir juo būtų sunku netikėti, jei visai netikėtai paskelbta premjero pozicija.
A.Butkevičius, pasirodo, net nežino, ar ši problema bus sprendžiama. Pamenate, ką jis pasakė po to, kai teismas dar kartą įpareigojo Šalčininkų rajono valdžią nukabinti lenteles su nelietuviškais užrašais?
Sakė, kad greitų sprendimų dėl galimybės leisti lenkiškus užrašus tikėtis neverta. Ir apskritai jis esą net nežino, kokie tie sprendimai turėtų būti. Tiesiog bus diskutuojama ir savo poziciją premjeras paskelbs tik po šių diskusijų.
Kaip tai suderinama su dar visai neseniai viešai deklaruota Vyriausybės pozicija priimti reikalingas įstatymų pataisas, kad gausiai lenkų gyvenamuose rajonuose užrašai lenkų kalba būtų galimi? Ir kaip tuomet suprasti L.Linkevičiaus teiginius?
Tik nesuderintas kalbėjimas? Taip manyti galima tol, kol neprisimeni, kad ne tik dabartinė valdančioji dauguma, bet ir pagrindinė jos Socialdemokratų partija nuo seno neturėjo bendros nuomonės, kaip elgtis dėl vadinamųjų lenkų problemų.
Užtenka pažvelgti į istorinį tapusį balsavimą Lietuvos Seime Lenkijos prezidento L.Kaczynskio žūties išvakarėse 2010 metų balandį. Tuomet L.Kaczynskio vizito Vilniuje dieną Lietuvos Seimas nesutiko pradėti svarstyti siūlymo leisti vardus ir pavardes dokumentuose rašyti ne tik lietuviškai.
Ir tarp balsavusių „prieš”, be kitų, galime rasti dabartinio premjero A.Butkevičiaus pavardę. Todėl turbūt nereikėtų stebėtis ir dabartine ministro pirmininko pozicija dėl gatvių lentelių nelietuvių kalba. Juk visuomenės nuomonė ne ką pasikeitė, o reitingų lyderiu tapusio A.Butkevičiaus poziciją tikriausiai lemia būtent ji.
Neverta pamiršti ir prezidentės D.Grybauskaitės. Ji juk iki šiol bent jau viešai neatšaukė savo sugalvotos „pauzių politikos” bendraujant su Varšuva.
Ne tik ne itin draugiškai, bet ir nelabai diplomatiškai, liudininkų teigimu, neseniai Lietuvos vadovė sutiko ir įtakingo Lenkijos politiko B.Klicho pasiūlymą mūsų šaliai ginkluotę pirkti kartu su Lenkija.
Tai tik keli pavyzdžiai, akivaizdžiai prieštaraujantys viešai deklaruojamai santykių su Lenkija gerinimo politikai. Tad kokia Lietuvos pozicija bus iš tikrųjų? Gal iš tiesų kaip toje I.Krylovo pasakėčioje apie gulbę, lydeką ir vėžį?
